Sveiki visi,
Šįkart noriu pristatyti ir trumpai pakomentuoti meksikiečių dramą „Stebuklų
alėja“ (El Callejon de los Milagros / Midaq Alley) (1995 m.). Na, šią Lietuvoje
niekam nežinomą dramą pasiryžau pažiūrėti dėl to, kad kažkur visai netyčia
užtikau įdomų straipsnį apie 1995 metais geriausią Meksikos filmą, kuriame
vaidina Salma Hayek. Tikriausiai ši savaitė – tai jos savaitė, tad nedelsiant
pažiūrėjau juostą ir likau maloniai nustebintas, kad senstelėjęs kinas visgi
pasirodė intriguojantis, įdomus ir savitas.
Meksikiečiai moka kurti rimtą filmą, tik šis vis tiek man pasirodė šiek
tiek pamuiluotas, kai kurios peripetijos priminė serialus – turtingieji ir
skurstantieji, pinigų klausimai, būrimas kortomis ir t.t. Rodos, idėjos
surinktos į vientisą turėjo išpūsti bet kokį niekalą, tačiau visgi taip
nenutiko. Patiko stipri ir įtaigi režisūra, ispanų aktoriai kartais slidinėjo
ant banano, atrodė, kad vaidina atsargiai, neatsidavę šimtu procentų, tačiau
pats pasakojimo tempas, mokėjimas sudominti istorija žiūrovą ir jį išlaikyti
iki pat pabaigos, buvo geras. Pagaliau pamačiau kitokią Meksiką, ne vien tik
narkotikų ir skurstančių žmonių kvartalus, tačiau paprastą ir įdomų vidutinio
miestelėno gyvenimą, gražias Meksikos sostinės gatves, skverus, skirtumą tarp
socialinių statusų ir paties žmogaus pasirinkimo galimybes.
Daug, tikrai daug idėjų įdėta į šią dramą, pradedant žmogaus tapatybės ir
susitaikymo klausimais ir baigiant tikėjimu kortų likimais. Filmas yra visko ir
naivumo, ir rimtumo, ir juoko ,ir grožio, ir skurdo, ir prabangos... Žinot,
kuriant tokį filmą labai lengva pripūsti visokių niekalų, džiaugiuosi, kad
režisieriui pavyko išlaikyti balansą tarp visko ir nepamesti pačių herojų. Kažkuo
labai naujoviško ar originalaus nepamatysite, tačiau galima tiesiog pasimėgauti
„Stebuklų alėjos“ gyventojų džiaugsmais ir vargais. Man patiko.
Jūsų Maištinga Siela,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą