Sveiki,
Šįkart trumpai apie
filmą „Smagi melodija“ (angl. Lilting) (2014), kurį režisavo iš
Kambodžos kilęs režisierius Hong Khaou. Na, egzotiškas režisierius tikriausiai
turėtų sukurti ir egzotiško turinio filmą. Iš dalies taip ir yra. Jis apjungia
Rytietišką ir Vakarietišką kultūras į visumą per senstelėjusią motiną, kuri
niekaip negali išmokti anglų kalbos, tačiau supranta, kad kiekviename pasaulio
taške yra žmogiškoji žmogaus gelmė ir prigimtis.
Filmas pasakoja apie
netektį. Gėjus nuvažiuoja pas savo netiesioginę „uošvę“, kuri glaudžiasi globos
namuose ir labai išgyvena sūnaus netektį. Nuo pat pradžių ji supranta, kad netikėtai
atsiradęs sūnaus draugas sūnui buvo daugiau nei draugas, tačiau koks ilgas ir
skausmingas kelias, susitaikant, kad ne ji, tikroji motina, buvo svarbiausias
ir vienintelis žmogus savo sūnui. Kaip gali motinos meilė konkuruoti su kito
meile? Apie tai ir filmas.
Visgi filmas mažo
biudžeto. Vargina ir tai, kad pasirinkta daug scenų mandarinų ir anglų kalba
per tiesioginius vertėjus filme – tai dalis filmo daugiakultūrinio klodo
atskleidimo forma, bet nežinau, ar ji visada čia pasiteisina. Forma įdomi tik
tuo, kad ji netradicinė, tačiau nepasakyčiau, kad itin sužavėjo. Nemažai gerų
pagyrų galėčiau pasakyti aktorei Pei-pei Cheng, kurios personažas buvo filme
bene pats sudėtingiausias. Puikusis britų aktorius Ben Whishaw, dėl kurio ir
žiūrėjau šį filmą, man pasirodė tik vidutiniokas. Ir tai visai ne dėl jo
vidutiniškos vaidybos, kiek dėl jo scenariškai nelabai išvystyto scenarijaus. Motinos
meilės ir netekties bei konkurencijos gelmė užgožė tik „paguodos pas uošvę“
priklydusio šunelio-prašalaičio paveikslą.
Filme esama ir smagių
nesusikalbėjimo momentų. Kritikams filmas daugiau patiko, negu nepatiko, o man
jis, nors ir neilgas, bet, tiesą sakant, truputį prailgo ir buvo vietomis nuobodokas,
pernelyg nuspėjamas, bet kartu su nebanaliu ir perspektyviu scenarijumi.
Mano
įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis:
61/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą