Sveiki,
Ar galima įsivaizduoti „Kino
pavasario“ festivalį be ispaniško kino? Tikriausiai, kad ne. Kaip ir mano
repertuare – jam visada atsiras vietos, nes ispanų kinas nuostabus ir jam
reiškiu dideles simpatijas. Cesc Gay komedija ir drama „Trumanas“ (ispn. Truman)
(2015) tikriausiai daugelį nepaliks abejingo, netgi tų, kuriems nepatinka nekomercinis
kinas. Iš esmės tai pripažintas geriausias ispanų metų filmas, pelnęs 5 „Gojos“
apdovanojimus, įskaitant ir aktorių duetą. Tai tokio filmo nepamatyti,
tikriausiai, didelė kino maniakų nuodėmė.
Iš tikrųjų kuo toliau,
tuo labiau nekenčiu filmų apie mirštančius nuo vėžio. Siaubingai atsibodusi
tema, nuo kurios jau ima sukti vidurius – kiek gi galima? Na, tiek to, šia
tema, berods, ispanų filmo dar nemačiau. Meluoju. Mačiau, tačiau „Gojų“
statulėlės ant filmo nesninga vien dėl temos. Sakykim, kad filmo siužetas
daugiau nei banalus: atskrenda senas draugas iš Kanados į Ispaniją aplankyti
vėžiu sergančio draugu su tikslu jį priversti gydytis, nors šansų praktiškai
nėra. Keturias dienas vyrai smaginasi ir savotiškai aprauda draugystę, moteris
ir gyvenimą. O kur dar tas senas šuo Trumanas? Žodžiu, viskas bla bla bla,
tačiau režisieriui pavyko magiškas dalykas – išgauti pačių šilčiausių ir pačių
įvairiausių vyriškos draugystės formų, kurios pasiekia žiūrovą, sėdintį salėje.
Regis, nededant daug pastangų, jam pavyko lengvai nupasakoti visas pagrindines
žmogaus fundamentaliąsias vertybes su tokiu subtiliu humoru, bet nebanaliai,
neperspaudžiant. Kasdienybė, trumpėjantis gyvenimas, žmogaus ryžtas ir baimė
pasakyti sūnui ir tam pačiam šuniui „sudiev“.
Ar teisinga buvo filmą
pavadinti „Trumanu“? Šuo kaip ištikimybės ir draugystės simbolis, įprasminantis
vyrų draugystę. Pagrindinis veikėjas braukia ašaras, atsisveikindamas su
šunimi, tačiau ne su šunimi atsisveikina, o su savo draugu, kuriam negali
pasakyti viso labo, todėl reikalingi simboliai. Simboliai padeda pasakyti ir
išlaikyti emocijas, nesuskystėti, tačiau imlus žiūrovas supranta režisieriaus
sumanymą. Ir Dieve, tikrai geras šis filmas, paliekantis pilną krūtinę kažin
kokio noro gyventi, šviesos, kad gyvenimas nesibaigia, kad reikia kvailioti,
būti žaismingiems ir, et, ką čia pasakoti, pozityvus, šmaikštus filmas tiks ir
patiks daugeliui.
Tiesa, aktorių duetas
Ricardo Darin ir Javier Camara – pritrenkiančiai atskleidė veikėjų ryšius ir
pastangas, ką jau sakyti apie režisieriaus kūrybinį sumanymą. Žinote ką? Nematau
nė vienos sumautos priežasties, kodėl šio filmo nebūtų verta žiūrėti.
Mano
įvertinimas: 9.5/10
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Vakar pažiūrėjau šį filmą - nuostabu. Tik nepriskirčiau komedijos žanrui....
AtsakytiPanaikinti