Sveiki,
Vis nesiliauju žavėtis
lėta ir užtikrintai pozityvia japonų animacija, kuri demonstruoja aukštą lygį. Vienas
iš tokių filmų yra „Širdies šnabždesys“
(angl. Whisper of the Heart) (1995),
kuris gana ilgą laiką prakirmijo mano kompiuterio duomenų bazėje, kol ryžausi
pažiūrėti. Kaip ir daugelis japonų animacinių, šis taip pat turi savo „dvasią“,
istorija pasakojama taip, lyg ji iš tikrųjų būtų labai ypatinga ir svarbi
patiems autoriams. Tiesą sakant, pradžia buvo gana nuobodoka – jauna mergaitė
ištisai skaito knygas, svajoja, vasaroja ir kažin ką dar veikai. Kažkokie pabirę
kasdienybės puslapiai, kuriuos šiek tiek sužadina nebent egzotiška japonų
kultūra, kuri vakariečių akims vis dar tokia unikali ir išskirtinė.
Vėliau filmas
įsivažiuoja, atsiranda keistų mistinių pasakojimo elementų, kaip antai katinas
Baronas bei talentingas berniukas, darantis smuikus. Lyg kvailoje muilo
operoje, aišku ir taip, kad berniukas traukia mergaitę, o mergaitę berniukas –
jiems lemta išlikti drauge. Sunku kažką ir pasakyti, nes filmas absoliučiai
nekenksmingas, nors daug kas priekaištų turi japonų vaidybiniams filmams, ypač
siaubo, kur smurtas liejasi fontanais, tačiau į animaciją šioji kino studija žiūri
itin atsakingai, išlaikydama stilingą ir žavų konservatyvią japonų stiliaus
sukirpimą.
Gražus ir pozityvus
turinys apie pirmąją paauglių meilę, apie pirmuosius užsispyrimus ir
pasiekimus. Nors ir be galo lėtas ir tekus kaip upė, tačiau filmas nenuobodus,
kažkaip kūrėjams pavyko įtraukti žiūrovą ir jį sudominti, pasijusti ne
animacijos, bet vaidybinio filmo pasaulyje.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą