Sveiki,
Kad Stenlis Kubrikas yra
genijus, tą tikriausiai pripažįsta didelė dalis kinomanų, o štai man, jo
kiekvienas darbas vis jaučiamas kitaip. Yra jo darbų, kuriais iki šiol
žaviuosi, pvz., „Plačiai užmerktos akys“, „Švytėjimas“, kurie kelia išties
gerus prisiminimus. Vienas senesnių S. Kubriko darbų „Žmogžudystė“ (angl. The
Killing) (1956) pasakoja kruopščiai suplanuotą apiplėšimą. Anuomet, kaip
galite įspėti, filmas nesulaukė itin gero pasisekimo, viso labo vieną BAFTA
nominacijos, tačiau šiandien filmas vertinimas kur kas labiau nei anuomet.
Būtų klaidinga sakyti,
kad mane šis filmas sužavėjo, veikiausiai tik patiko dėl paties S. Kubriko kino
evoliucijos. „Žmogžudystė“ taip skiriasi nuo paskutinio jo darbo „Plačiai
užmerktos akys“ (1999), kad tiesiog neįtikėtina, kokias transformacijas ir kino
eras išgyveno kūrėjas. Šioji juosta absoliučiai, taip ir norisi pasakyti „nekubriška“,
nes joje vyrauja šešto dešimtmečio kino maniera, nes į galvą nebūtų atėję, jog
tai to paties režisieriaus darbas. Ne daug žiūriu senojo retro kino, tačiau
žiūrint neapleidžia jausmas, kad daug kas kaip teatre – vyro ir godžios
tinginės žmonos santykiai (ak, kaip tipiška) atrodo, kaip „Santa Barbaros“
epizodas, tačiau kartu nesinori tikėti, kad „Žmogžudystėje“ veikėjai tokie
patikliai naivūs, bet, regis, jie tokie ir yra. Sumanymas apiplėšti žirgų
lenktynės iždą atrodo gana architektoniškai sukonstruota istorija. Šios istorijos
žavesys yra tame, kad apiplėšimas anatomiškai pademonstruojamas su visais
paprastai žiniasklaidoje nematomais užkulisiais. O kas nenorėtų pamatyti, kaip
apiplėšiami bankai? Tiesą sakant, mane patį žavėjo ne tiek pati apiplėšimo
istorija, kiek tos saldokos, bet vis tiek labai mielos tipiškai vaizduojamos
vyrų ir moterų santykių peripetijos: tokios skaudžiai naivios, kad šiandien
niekas nebesiryžta taip kurti, nebent bando stilizuoti kiną to dešimtmečio kino
manieromis.
„Žmogžudystė“ gana
klasikinio tipažo juosta, kuri, kažin, ar yra itin reikšminga juosta S.
Kubrikio kino karjeroje, tačiau žavėtis visų pirma galima juoda-balta
spalvomis, retro manieromis, naiviomis intrigomis, teatralizuotu apiplėšimu ir netikrovišku
smurtu. Yra tam savotiško žavesio.
Mano
įvertinimas: 8/10
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą