Sveiki,
Talentingo britų režisieriaus William Oldroyd
pritrenkiantis pilnametražinis debiutas „Ledi
Makbet“ (angl. Lady Macbeth)
(2016) buvo rodytas „Kino festivalyje“, tačiau jį kažkaip praleidau dėl laiko
stokos ar dėl to, kad nusprendžiau pamatyti kitus filmus, tačiau pasitaikė
galimybė pamatyti šį filmą ir galiu pasidžiaugti, kad filmas netgi labai vykęs!
Pusantros valandos juosta padarė tai, ko
nesugebėjo Sofia Cappola su „Lemtinga pagunda“, sukurti beprotiškai įtaigią atmosferą
ir per psichofizinius pagrindinės veikėjos veiksmus papasakoti epochos moters
istoriją. Nuopelnai įspūdingai aktorei Florence Pugh, kuri tiesiog užvaldo
kamerą savo didelėmis melancholiškomis akimis. Filmas pastatytas pagal rusų
klasiko apsakymą, tačiau labai puikiai adaptuotas Viktorijos laikų Anglijos
aplinkai, kurioje pasakojama iš esmės itin banali istorija: jauna mergina
ištekėjusi už nebejauno vyro imasi seksualinės pramogos ir galiausiai pameta
galvą... Namų aplinka, rasių skirtumai ir nelygybė bei visa atmosfera be
menkiausių, rodos, pastangų padeda pasakoti šią istoriją. Net neerzino, kad
istorijos vingiai atpažįstami, neerzino ir pabaiga, ir manieringumas, kuris
šiuo atveju netgi tapo epochos vykusiu ženklu.
Apskritai sakant, tai labai tobulai perteikta
aistringa beprotybės istorija, kuri neprailgsta ir kone minimaliomis
priemonėmis, praktiškai keliose vietose nufilmuota juosta, sujaudina savo
minimalistine estetika, tokių mažažodžių kostiuminių dramų sukuriama išties
mažai, netgi filmas „Hercogienė“ ar paskutinės britų „Anos Kareninos“
ekranizacijos nepasiekė tokių aukštumų, kokias perteikė tiesiog taupus,
skoningas ir savitas „Ledi Makbet“ pasirodymas. Absoliučiai rekomenduoju istorinių
kostiuminių kontekstų mėgėjams, kurie išsiilgo „nenucackintos“ meilės
istorijos, kuri vis dar gali baigtis itin žiauriai, beveik kaip „Anos Kareninos“
laikais...
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą