Sveiki,
Po „Laukinės
kriaušės“ ir „Vagiliautojų“ tikriausiai kol kas trečia labiausiai patikusi kino
juosta šiame Kino pavasaryje buvo argentiniečių biografinis filmas „Angelas“ (ispan. El Angel) (2018), kuris pasakoja apie jauną angeliškos išvaizdos
serijinį žudiką aštunto dešimtmečio pradžioje. Greitai tikrajam žudikui sukaks
penkiasdešimt metų, kai kali kalėjime, na, o apie jį ir jo legendines žudynes jau sukurtos ir pirmasis
filmas.
Visgi
nuo pat pradžių filmu abejojau. Labiausiai kliuvo jaunojo garbaniaus Karlito aktoriaus
vaidyba stambiame plane. Negeba kai kada „permesti“ vidinio blogojo genijaus
vidinio pasaulio, bet už jį daug ką padaro jo paties veiksmai. Taip, vietomis
jaunasis aktorius iš tikrųjų gana neblogai perteikia, bet visumoje tai buvo
vienas didžiausių šio filmo trūkumų, ko nepasakysi apie jo nusikaltimų partnerį
Ramoną, kuris kur kas aukštesnio kalibro aktorius su gera patirtimi kine ir
televizijoje. Na, o visa kita – bravo! Gerai suręsta vyriška „Boni ir Klaido“
argentinietiška versija. Puiki režisūra, garso takelis, scenos... Viskas taip
stilingai ir kruopščiai pateikta, kad kai kada pasijutau tiesiog žiūrėdamas
suaugusiems skirtą animacinį filmą.
Bežiūrėdamas
filmą, vis svarsčiau ne apie vaikio bebaimiškumą, nes kad jis šioks toks be
saugiklio ir vieno šulo – čia viskas aišku, dėl to jis ir įdomus kaip psykas ar šizofrenikas. Bet vis laukiau
kito momentu (čia net įdomu, kaip realus asmuo vertintų šio filmo vaizduoti
vyrišką seksualumą), kada velniai griebtų garbanius pasibučiuos su juodbruvu
draugeliu. Kiek daug intrigos iš LGBT pusės, bet taip ir nesulaukiame nė vieno
vyriško pasidulkinimo. Kitą vertus, dėl to filmas ir dar įdomesnis, nes viskas
palikta žiūrovo vaizduotei.
Vis galvoju
apie tą pagrindinę dainą, kuria prasideda ir baigiasi filmais. Tikras hitas! Tiesiog
apmaudu, kad organizatoriai šio muzikinio takelio nepasirinko festivalio
pagrindinei dainai! Netgi dabar rašydamas šias eilutes, jos klausausi...
Apibendrinus filmo visumą, man jis išties paliko ką pamąstyti, išėjęs iš salės
vis perkurdavau ir prisimindavau kai kurias scenas, apgalvodavau režisūrinius
sprendimus. O ir pati istorija kažkaip jaudino, įtraukė ir priešingai nei kokia
„Bohemijos rapsodija“, šis biografinis filmas iš esmės atskleidžia laikmetį ir
problemą, nestokodamas žiaurumo. Tai tas atvejis, kada biografiniam filmui dera
ta kino sintetika, savotiška netikrumo (kaip antai šokantis namuose
nusikaltėlis, kuriam viskas vis tiek, kai policijos ekipažas apsupęs namus) ir
tampa kažin kokia almodovariška žaisminga estetika. Žinokit, verta bent sykį
pasižiūrėti.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų
vidurkis: 61/100
IMDb: 7.1
Nuoroda
į „Kino pavasarį“ ČIA.
Garso
takelis “El
extraño de pelo largo“ - Banda Sonora :
Jūsų
Maistinga Siela
Jau yra bilietai, eisim
AtsakytiPanaikintiMatyt sunku buvo rasti i C Pucha tiek panasu ir turinti aktorystes patirties..
AtsakytiPanaikinti