Filmas: "Tyli naktis" / "Cicha noc"

Sveiki,

Jeigu kas nors man rekomenduoja kokį nors lenkų filmą, jau žinau, kad tikrai nenusivilsiu, nes lenkai tokie panašūs į mus ir jų kine galima rasti tiek daug mums artimų kasdienybės kultūrinių atšvaitų, bet, deja, to negaliu pasakyti apie mūsų lietuvišką kiną, kuriame karaliauja iš anekdotų sudurstytos pigios komedijos, nešneku apie tuos retesnius atvejus, kada atsiranda „Čia buvo Saša“ ar „Išgyventi vasarą“. Taigi filmas „Tyli naktis“ (lenk. Cicha Noc) (2017), rodytas Kino pavasaryje, kuriame pristatytas kaip pats geriausias tų metų lenkų filmas, pastarąjį režisavo Piotr Domalewski.

Prisiminkime, kad mes, lietuviai, turime lietuvišką filmą „Tyli naktis“, kurį režisavo latvis Maris Martinson ir tai tikra tragedija, palyginus su šiuo lenkų filmu. Abu filmus vienija tik tas šeimos Kūčių nakties sambūris, tik M. Martinson variante viskas dramatiškai užvilkinta, pernelyg riebiai tamsu, netikra, dirbtina, o P. Domalewski filme viskas taip gerai! Pradėkime nuo to, kad siužetas primena daugelį lietuvių gyvenimų, kada per Kalėdas iš visos Europos suvažiuoja giminės nariai ir bando nuslėpti savo finansines bėdas, pasipuikuoti arba priešingai – pasiskųsti, kaip viskas čia blogai. Taip ir „Tylioje naktyje“ Adamas, kuris filmuoja savo būsimam vaikeliui kelionės vaizdelius ir žmones, tikisi susitarti ir parduoti senelio namą, kad Olandijoje galėtų pradėti verslą, nes Lenkijoje mažai galimybių prasimušti. Būtent apie tai ir kalbama tokiuose realistinio pobūdžio filmuose, apie tai, kaip išgyventi vidutiniškoje šeimoje!

Dramoje prasimuša vietoje ir laiku „susiformavęs“ gyvenimiškas humoras, kuris ne kaip anekdotas „prilipintas“ istorijoje, o veikia iš kasdieniškos kultūrinės inercijos, pavyzdžiui, geriantis senelis, brolį Pavelą užpuolęs šuo, kai jis bandė nelegaliai nukirsti kalėdinę eglutę arba netyčia juoku plyštanti paauglė, kai prie Kūčių stalo skaitomas Šventasis raštas. Viskas taip gyva chaotiškame šeimos santykių raizgalynėje, kad iš tikrųjų man kiek priminė kitą filmą apie šeimos santykius besibūriuojant prie Kūčių stalo – rumunų režisieriaus Cristi Puiu šedevre „Siera Nevada“ (2016), tik ten šiek tiek šeimos santykiai atskleidžiami kiek kitaip.

Man labai patiko šis dinamiškas, labai artimas lietuviams filmas, kuriame išryškėjo žmogiškieji lūkesčiai, šeiminiai ryšiai, nusivylimai. Labai tvarkingas filmas, kuris turi savo vidinę logiką ir gerą pasakojimo ritmą, kad tiesiog belieka mėgautis.

Filmą legaliai ir nemokamai kol kas galite (su reklamų intarpais) pažiūrėti TV3 internetiniame puslapyje, kol jis dar talpinamas ČIA.

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela