Sveiki,
Žydų
šiuolaikinis dokumentikos kūrėjas Tomer Heymann jau neblogai kai kam žinomas iš
Kino pavasaryje rodytos kino juostos apie gilias tradicijas turintį Izraelio šiuolaikinio
šokio trupę pavadinimu „Mr. Gaga“ (2015), tad nusprendžiau nedelsiant pažiūrėti
ir naujausią jo kino justą „Jonathanas Agassis išgelbėjo mano gyvenimą“
(angl. Jonathan Agassi Saved My Life) (2018), tačiau šį Kino pavasarį,
deja, jau kino salėje nebeteko pamatyti, tad pagalvojau, kad progai pasitaikius,
pratęsiu susipažinimą su šiuo režisieriumi, kuriam rūpi šiuolaikinio, kartais
sekinančio meno, gyvenimo būdo, subkultūros pažinimo periferijos, dažnai
laužančios tradicinius moralinius įsitikinimus.
Šįkart
filmas dar labiau šokiruoja nei „M. Gaga“, nes jis pasakoja apie iš Tel Avivo
kilusio gėjų porno aktoriaus gyvenimą. Aktorius, pasivadinęs Jonathan Agassi, gerai žinomas gėjų pasaulyje, jis nuolat skrenda į Berlyną, dirba eskortu, filmuojasi
porno filmuose, o laisvalaikiu grįžtą į Izraelį ir rūpinasi mama, nuo kurios
nieko neslepia. Tai išties nemenkas moralines ribas pralaužiantis filmas, kuris
jau po 5 minučių pareikalauja visą savo davatkiškumą palikti už bažnyčios slenksčio
ir pasiduoti tokiam gyvenimui, kokį gyvena J. Agassi ir stengtis jį suprasti,
pateisinti ir pajusti.
Nors
filmas pilnas Berlyno klubo kultūros, atvirai netušuotų sekso scenų, performensų, tačiau
netrūksta kur kas įdomesnių užkulisių, kuriuos perteikia režisierius taip, lyg
negalėtum patikėti, kad didžiulės bendruomenės gyvena šitaip atvirai klubuose masturbuodamasios,
vartodamos atvirai narkotikus, o į taksi lipa vien tik su fetišistiniais
rūbeliais. Tačiau tai tik svaiginančio naktinio gyvenimo užkulisiai, filmas,
dėl ko iš tikrųjų verta žiūrėti, yra priežastis ir pasekmė, kodėl J. Agassi
gyvena tokį gyvenimą ir kaip jis atvirai su mama, broliu, seserimi ir jį
palikusiu tėvu bendrauja.
Vaikystės
patyčių traumos paskatino tapti ne tik vienu žymiausiu porno aktoriumi, bet ir
įnikti į kreko rūkymą, lengvus narkotikus, kad būtų numalšintas amžinas
tuštumos jausmas ir stresas. Sunkią depresiją po sutuoktinio
palikimo išgyvenanti motina priima sūnų toks, koks jis yra, kartais visiškai
dirbtinai, kad išsaugotų su sūnumi ryšį, pamindama visus religinius ir
moralinius įsitikinimus. Daug dalykų lieka už kadro, netgi labiau šokiruoja už
atviras orgijas ir vienatvės patirtis tas Agassi fizinis ir emocinis išsekimas,
kada aktorius tiesiogine to žodžio prasme nulūžta duodamas interviu, nes
nepajėgia atsigauti nuo naktinio gyvenimo ir svaigalų.
Žiūrovui
nesudėtinga suvesti šio vaikino gyvenimo priežastis. Iš fasadinės pusės jis
pripažintas sėkmingas porno aktorius, tačiau jo karjera pamažu eina saulėlydžio
link ir niekas nebetiki jo galimybėmis. Čia pat rodomos jo vaikystės
nuotraukos, žiūrovas žiūri į jo nekaltą veidelį ir regi jo būsimą likimą – tai geras
(ne)kaltybės triukas, tam tikras emocinis žiūrovo išprievartavimas, kad žiūrovas
tarsi lyg ir paliekamas vertimo fazėje, kas yra gerai, o kas blogai, ką būtų
galima buvę pakeisti...
Svarstyti
gyvenimo pasirinkimo ir elgsenos klausimus, manau, nebuvo pagrindinė
režisieriaus misija su šiuo filmo kaip ir supažindinti su porno verslo
užkulisiais, kad ir kaip pikantiškai beskambėtų, tai veikiau filmas apie tarptautinį
pripažinimą sulaukusį žmogų, kuris net neturi tinkamo žmogaus su kuo sutikti
Naujųjų metų, vienatvės portretas, kuriame matome dirbtinos šlovės, dirbtinų
hedonistinių iliuzinių ryšių (pa)laikomą žmogų, kuris iš esmės tik norėjo, kad
jo gyvenimas būtų geras, kad jis gautų tėvo ir šeimos pripažinimą.
Šiaip
filmas tik iš esmės provokatyvus dėl porno industrijos konteksto, tačiau potekstė
visgi tebėra apie tą patį – vienatvės ir kančios kupiną pasaulį, kada aukojame
savo svajones ir paprastumą vardan to, kas mus sunaikina kaip asmenybes ir
transformuoja į visiškai ką kitą, nei kažkada troškome tapti. Šiaip filmas
geras, tačiau ne kiekvienam ir kaip tik tiems ir reiktų, manau, pamatyti.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
IMDb:6.9
Jūsų
Maištinga Siela
Filmas- šlamštas apie šlamštą. Nei filmas, nei filmo herojai neturi jokios išliekamosios vertės. Kai galutinai bus kaip skuduras sudėvėtas, liks tik keltis ir gultis gatvėje,su švirkštu rankose. Liks tik kaltės jausmas, kad kažkada suklydo, bet kiekvienas sekantis švirkštas- kaltę pakeis džiaugsmas, kad koks buvo jis sėkmingas.
AtsakytiPanaikintiNa, pasiginčyčiau dėl išliekamosios vertės sampratos. Ne visi filmai kuriami vien tik įkvėpti gyvenimui ir duoti instrukcijas, kaip gyventi. Kai kurie filmai, tiesiog iškelia klausimą, kodėl vieni ritasi į bedugnę, o kiti vartosi kaip inkstai taukuose. Man šis filmas patiko, nes jis apie potrauminius pasirinkimus. Paauglys, patyręs tėvo nemeilę, mokyklines patyčias dėl homoseksualumo, rinkosi taip gyvenime, kaip jį atstūmė visuomenė. Tai geras mūsų pačių veidrodis, nes mūsų pasmerkimai vardan idealų ir suformuoja tokius pasirinkimus.
Panaikinti