Filmas: "Jonathanas Agassis išgelbėjo mano gyvenimą" / "Jonathan Agassi Saved My Life"

Sveiki,

Žydų šiuolaikinis dokumentikos kūrėjas Tomer Heymann jau neblogai kai kam žinomas iš Kino pavasaryje rodytos kino juostos apie gilias tradicijas turintį Izraelio šiuolaikinio šokio trupę pavadinimu „Mr. Gaga“ (2015), tad nusprendžiau nedelsiant pažiūrėti ir naujausią jo kino justą „Jonathanas Agassis išgelbėjo mano gyvenimą“ (angl. Jonathan Agassi Saved My Life) (2018), tačiau šį Kino pavasarį, deja, jau kino salėje nebeteko pamatyti, tad pagalvojau, kad progai pasitaikius, pratęsiu susipažinimą su šiuo režisieriumi, kuriam rūpi šiuolaikinio, kartais sekinančio meno, gyvenimo būdo, subkultūros pažinimo periferijos, dažnai laužančios tradicinius moralinius įsitikinimus.

Šįkart filmas dar labiau šokiruoja nei „M. Gaga“, nes jis pasakoja apie iš Tel Avivo kilusio gėjų porno aktoriaus gyvenimą. Aktorius, pasivadinęs Jonathan Agassi, gerai žinomas gėjų pasaulyje, jis nuolat skrenda į Berlyną, dirba eskortu, filmuojasi porno filmuose, o laisvalaikiu grįžtą į Izraelį ir rūpinasi mama, nuo kurios nieko neslepia. Tai išties nemenkas moralines ribas pralaužiantis filmas, kuris jau po 5 minučių pareikalauja visą savo davatkiškumą palikti už bažnyčios slenksčio ir pasiduoti tokiam gyvenimui, kokį gyvena J. Agassi ir stengtis jį suprasti, pateisinti ir pajusti.

Nors filmas pilnas Berlyno klubo kultūros, atvirai netušuotų sekso scenų, performensų, tačiau netrūksta kur kas įdomesnių užkulisių, kuriuos perteikia režisierius taip, lyg negalėtum patikėti, kad didžiulės bendruomenės gyvena šitaip atvirai klubuose masturbuodamasios, vartodamos atvirai narkotikus, o į taksi lipa vien tik su fetišistiniais rūbeliais. Tačiau tai tik svaiginančio naktinio gyvenimo užkulisiai, filmas, dėl ko iš tikrųjų verta žiūrėti, yra priežastis ir pasekmė, kodėl J. Agassi gyvena tokį gyvenimą ir kaip jis atvirai su mama, broliu, seserimi ir jį palikusiu tėvu bendrauja.

Vaikystės patyčių traumos paskatino tapti ne tik vienu žymiausiu porno aktoriumi, bet ir įnikti į kreko rūkymą, lengvus narkotikus, kad būtų numalšintas amžinas tuštumos jausmas ir stresas. Sunkią depresiją po sutuoktinio palikimo išgyvenanti motina priima sūnų toks, koks jis yra, kartais visiškai dirbtinai, kad išsaugotų su sūnumi ryšį, pamindama visus religinius ir moralinius įsitikinimus. Daug dalykų lieka už kadro, netgi labiau šokiruoja už atviras orgijas ir vienatvės patirtis tas Agassi fizinis ir emocinis išsekimas, kada aktorius tiesiogine to žodžio prasme nulūžta duodamas interviu, nes nepajėgia atsigauti nuo naktinio gyvenimo ir svaigalų.

Žiūrovui nesudėtinga suvesti šio vaikino gyvenimo priežastis. Iš fasadinės pusės jis pripažintas sėkmingas porno aktorius, tačiau jo karjera pamažu eina saulėlydžio link ir niekas nebetiki jo galimybėmis. Čia pat rodomos jo vaikystės nuotraukos, žiūrovas žiūri į jo nekaltą veidelį ir regi jo būsimą likimą – tai geras (ne)kaltybės triukas, tam tikras emocinis žiūrovo išprievartavimas, kad žiūrovas tarsi lyg ir paliekamas vertimo fazėje, kas yra gerai, o kas blogai, ką būtų galima buvę pakeisti...

Svarstyti gyvenimo pasirinkimo ir elgsenos klausimus, manau, nebuvo pagrindinė režisieriaus misija su šiuo filmo kaip ir supažindinti su porno verslo užkulisiais, kad ir kaip pikantiškai beskambėtų, tai veikiau filmas apie tarptautinį pripažinimą sulaukusį žmogų, kuris net neturi tinkamo žmogaus su kuo sutikti Naujųjų metų, vienatvės portretas, kuriame matome dirbtinos šlovės, dirbtinų hedonistinių iliuzinių ryšių (pa)laikomą žmogų, kuris iš esmės tik norėjo, kad jo gyvenimas būtų geras, kad jis gautų tėvo ir šeimos pripažinimą.

Šiaip filmas tik iš esmės provokatyvus dėl porno industrijos konteksto, tačiau potekstė visgi tebėra apie tą patį – vienatvės ir kančios kupiną pasaulį, kada aukojame savo svajones ir paprastumą vardan to, kas mus sunaikina kaip asmenybes ir transformuoja į visiškai ką kitą, nei kažkada troškome tapti. Šiaip filmas geras, tačiau ne kiekvienam ir kaip tik tiems ir reiktų, manau, pamatyti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ponas Gaga" / "Mr. Gaga"

Sveiki,

Šiemet per Kino pavasarį taip ir neteko pamatyti dokumentinio Tomer Heymann filmo „Jonathan Agassi išgelbėjo mano gyvybę“, tačiau pažiūrėjau prieš kelerius metus šiame festivalyje rodytą to paties režisieriaus dokumentinę juostą „Ponas Gaga“ (angl. Mr. Gaga) (2015) apie iš Izraelio kilusio modernaus ir specifinio šokio kūrėją Ohad Naharin.

Iš tikrųjų šiuo filmu jau seniai susidomėjau, kai pernai Kino pavasaryje pamačiau apie vieną iš šios šokių trupės atsiskyrusią ir šokių performansus ruošianti Bobbi Jene. Pastarasis filmas man sukėlė neišdildomą įspūdį, apie tai, kaip scenoje, darant performansą galima trinant genitalijas į smėlio maišą patirti laukinį orgazmą ir tai paversti... parodomuoju menu. Filmas buvo nuostabus, gal dėl to ilgai tausojau visų išgirtą „Poną Gagą“, tiesiogiai susietą su Bobbi Jene, tad šiandien genamas nostalgiškų prisiminimų apie B. Jene, nusprendžiau pažiūrėti šį filmą.

Iš esmės filmas geras, intriguojantis, pakankamai išsamus. Jis pasakoja apie pripažinto šokio meistro iškilimą, santuoką, vienatvę ir naujos meilės atsiradimą, bandandymus derinti šeiminį gyvenimą su šokio teatru. Kad teatras puikus ir išskirtinis, manau, turi pamatyti kiekvienas šio teatro specifiką – išskirtinį paukštišką gagos judesio motyvą, kurio filosofija ir psichofiziniu veiksmu ir yra paremti visi šio menininko pastatymai. Galima žavėtis beribiu šokėjų atsidavimu, kaip jie pagarbiai žvelgia į savo mokytoją ir yra pasiruošę netgi save žaloti, kad tik jam įtiktų... Visgi filmas nebesukėlė tokios euforijos ir išsilaisvinimo efekto kaip „Bobbi Jene“, kuris buvo labiau individualus performansas, primenantis labiau Marinos Abramovič prieskonių šleifą, o „Ponas Gaga“ – tai kolektyvinis energijos valdymas, ritmikos teatras, kokį Lietuvoje, pavyzdžiui, iš dalies veda režisierius Valentinas Masalskis.

Neapsigaukite, nors įspūdžio tokio negavau, kokio galbūt tikėjausi, bet filmas vis tiek vertas savo žiūrovo. Ypatingai to, kuris domisi šiuolaikiniu šokiu ir apsikritai moderniaisiais menais.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.6

Nuoroda į „Kino pavasarį“ ČIA.

Jūsų Maištinga Siela