Sveiki,
Kaip
mokykliniais laikais perskaičiau kanadiečių rašytojos Margaret Atwood romaną
„Oriksė ir Griežlys“, nemaniau, kad kada nors prie jos grįšiu. Knyga buvo tokia
įspūdinga, tokia pribloškianti ir netikėta – apie kiaulėse užauginamus žmogaus
organus! – kad tiesiog ilgai gyvenau su tuo, nerasdamas nieko panašaus. Na,
tuokart neturėjome tiek įvairios literatūros, neturėjau ir aš įgūdžių susirasti
gerų ir tik šiaip sau knygų lavinoje. Visgi vėliau atėjo „Tarnaitės pasakojimas“
ir „Aklasis žudikas“ – dvi Atwood kultinės knygos. Labai labai stiprios. „Greis“
jau kokie treji metai mano lentynoje – neprasibraunu perskaityti. Štai neseniai
iš „Baltų lankų“ leidyklos su figomis atkeliavo Bookeriu įvertinta „Tarnaičių
pasakojimo“ tęsinys „Liudijimai“. Kitų metų skaitinys.
Vis
galvoju, kodėl „Alma littera“ taip ir nebeišvertė „Oriksės ir Griežlio“ tęsinių.
Tas pasakojimas toks įspūdingas, jį sudaro net trys dalys ir, kaip suprantu,
pačiai Atwood yra labai svarbios distopinės serijos knygos. Paskutiniu metu
matau, kad leidyklos orientuojasi į karštas naujienas, senesnių rašytojų kūryba
sunkiai išleidžiama, nes ji „pernelyg ataušusi“ karštai rinkai. Atwood,
nemanau, kad buvo kada nors ataušusi.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą