Sveiki skaitytojai,
Vakarykštė
naktis pagaliau atskleidė, kas pelnė „Oskarus“. Tiesą sakant, su metais šie
apdovanojimai tampa nuobodūs, nebeįdomūs, o prognozės jau žinomos iš anksto,
jeigu matėte bent didžiąją dalį filmų iki pačios įteikimo ceremonijos. Juolab
kad šiemet iš vasario mėnesio dėl pandemijos ceremonija nukelta į balandžio
pabaigą, tai laiko sužiūrėti filmus yra...
Iš
aštuonių „Oskarui“ nominuotų metų geriausių filmų kategorijoje šeštuoju mano
matytu filmu tapo Darius Marder režisuota drama „Metalo garsas“ (angl. Sound
of Metal) (2019). Muzikinio pobūdžio dramoje pasakojama apie sunkiojo
punk roko muzikantą Rubeną, kuris vieną dieną koncertuodamas su savo drauge Lou
ima ir praranda visiškai klausą. Dirbdamas didžiuliame triukšme ir keturis
metus narkotikų nevartojantis atlikėjas netrukus patenka į kurčiųjų pasaulį,
kuris apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Jis apsistoja kurčiųjų ir
priklausomybę turinčių bendruomenėje, pramoksta gestų kalbos, pamažu jo
gyvenimas vėl stojasi ant kojų, tačiau jam to negana, jis pasidaro klausos
implanto operaciją, manydamas, kad šitaip vėl pradėdamas girdėti pasaulį, o jo
gyvenimas pamažu sugrįš į vėžias...
Filmas
iš tikrųjų gerai pastatytas ir gerai režisuotas. Įvardyčiau du esminius aspektus:
nebanalią istorijos atskleidimo darną ir, žinoma, pagrindinį aktorių Riz Ahmed,
kuris buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius, tačiau teko
nusileisti Anthony Hopkinsui už „Tėvo“ vaidmenį. Atrodo, šiame filme lyg ir
nieko nebūtų tokio, ko nebūtume regėję: pašėlęs vyrukas netenka savo gyvenimo
dovanos (klausos), bando gyventi naują gyvenimą, bando vėl sugrįžti į gyvenimą,
tačiau režisieriui pavyko užčiuopti esminius žmogiškuosius faktorius, kurie
kažin kaip neatrodo kaip dirbtinai integruotos holivudinės viltingos ir gerų
pasirinkimų kupinos pamokėlės žiūrovui pamokyti. Režisieriui pavyksta išvengti
moralizavimo ir per pagrindinį veikėją vystyti dvikryptį laisvo žmogaus
pasirinkimą su menkais gyvenimo džiaugsmais ir nuopuoliais. Mes neturime
didvyrių, neatsiranda žmogus-gelbėtojas, viską lemia iš dalies pats Rubenas. Pamažu
su sudėtingais asmeniniais įvykiais plečiasi veikėjo gyvenimiška patirtis, kuri
pertransformuoja jo vertybių pasaulį ir galutinai pakeičia patį Rubeną.
Filmas
apie sudėtingus gyvenimo sprendimus, kai atsiduri ties išsekimo riba. Kai visi
bijome daryti esminius gyvenimo pokyčius, nes niekada, atrodo, iki tol gyvenime
nesisekė taip gerai, kaip dabar. Man šis filmas labiau apie virsmą, likimo
smūgių priėmimą ir tam tikrą vidinį veikėjo sąmonės ir gyvenimo vertinimo pokytį.
Šiaip stiprokas filmas, orientuotas į vidines veikėjo transformacijas per
praradimus ir atradimus su sudėtingu pagrindiniu vaidmeniu.
Mano įvertinimas:
8.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.8
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą