Filmas: "Nagai" / "Fingernails"

 Sveiki,

 

Bandau surasti gerų žodžių Christos Nikou sukurtai mokslinės fantastikos dramai „Nagai“ (angl. Fingernails) (2023), tačiau sunkiai grumuliuoja komplimentus, kai neturiu jų už ką pasakyti. Filmas netipinis. Tikrai. Apie liguistą veikėją Aną, kuri įsidarbina keistame meilės institute. Pastarajame ateina poros, kurios nori sutvirtinti savo santykius ir pasidaryti testą, ar jie verti būti drauge. Tokį testą yra atlikusi ir Ana su savo partneriu, tačiau Ana stebėdama tas poras jaučia, kad tas jos ryšys yra netvirtas, be to, pradeda jausti simpatiją savo darbo partneriui.

 

Baisiausia, kad norint atlikti kompiuteriu testą, reikia abiem partneriams nusiplėšti po nagą. Juos sudėti į prietaisą, panašų į mikrobangų krosnelę, pastarasis pačirškina gyvnagius ir ekrane parodo poros santykių tvarumo procentus. Tai pakankamai žiauru, bet veikėjai tiek užsiciklinę, kad santykius apsprendžia instituto kompiuteris, kad belieka tik stebėti, kaip šioji mokslinės fantastikos juosta melancholiškai ironizuoja žmonių negebėjimą patiems nuspręsti savo santykius. Filmas iš esmės lėtas, liūdnai komiškas ir žiūrisi jis gan, tiesą sakant, nuobodžiai. Stebina nebent tas veikėjų perdėtas rimtumas, atliekant santykių sutvirtinimo juokingus testus, tačiau akivaizdu, jog be crazy idėjos plėšyti ir leisti mikrobangų krosnelei nuspręsti, su kuo tau lemta būti, daugiau nieko nėra. Veikėjai nuo pat pradžių yra aiškiai apibrėžti ir žiūrovas žino, link ko visa šioji išsiskyrimo istorija veda, ir kad Ana galiausiai pripažins, jog nemyli savo dabartinio partnerio ir jai tiesiog reikia spjauti į visus tuos instituto testus.

 

Visgi filmas aiškiai kritikuoja mūsų negalėjimą prisiimti atsakomybės už savo santykius. Metaforinis ir simbolinis kalbėjimas apie tai, kad leidžiame savo horoskopams spręsti santykius, o dabar jau pamažu ir dirbtiniam intelektui, filmas pasakoja apie tai, kad laimės tikro recepto nėra ir jokia mašina tau nepasakys, kiek ir kaip tau būti ir išlikti. Dar baisiau – kai kas iš tokio savotiško neįgalumo pelnosi ir tai nebūtinai yra tokios pranašiškos ateities mokslinės institucijos, kokios pavaizduotos filme „Nagai“. Šiaip idėja labai gera, tačiau nežinau, kodėl man filmo perteikimas taip sunkiai įtraukė į pagrindinių veikėjų pasaulį. Visgi tai lėtas filmas, kuris lėtai ir sunkiai sukasi apie keistais ir netipiniais simboliais išreiškiamą sudėtingą žmonių santykių ir emocijų pasaulį. Pagrindinį vaidmenį čia sukuria mano netikėtai atrasta ir jau spėta pamėgta aktorė Jessie Buckley, kuri, beje, yra ir puikiai dainininkė – netikite, pasižiūrėkite, kaip ji atliko performansą, skirtą dainininkės S. O‘Connor garbei. Filme taip pat pasirodė ir „Begėdžio“ žvaigždė Jeremy Allen White bei Riz Ahmed. Visgi man filmas kažkuo asocijuojasi su Jessica Hausner „Laimės gėlelė“ (2019), kuris irgi per mokslą bandė kalbėti apie žmogaus laimės būsenas.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 5.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Metalo garsas" / "Sound of Metal"

 Sveiki skaitytojai,

Vakarykštė naktis pagaliau atskleidė, kas pelnė „Oskarus“. Tiesą sakant, su metais šie apdovanojimai tampa nuobodūs, nebeįdomūs, o prognozės jau žinomos iš anksto, jeigu matėte bent didžiąją dalį filmų iki pačios įteikimo ceremonijos. Juolab kad šiemet iš vasario mėnesio dėl pandemijos ceremonija nukelta į balandžio pabaigą, tai laiko sužiūrėti filmus yra...

Iš aštuonių „Oskarui“ nominuotų metų geriausių filmų kategorijoje šeštuoju mano matytu filmu tapo Darius Marder režisuota drama „Metalo garsas“ (angl. Sound of Metal) (2019). Muzikinio pobūdžio dramoje pasakojama apie sunkiojo punk roko muzikantą Rubeną, kuris vieną dieną koncertuodamas su savo drauge Lou ima ir praranda visiškai klausą. Dirbdamas didžiuliame triukšme ir keturis metus narkotikų nevartojantis atlikėjas netrukus patenka į kurčiųjų pasaulį, kuris apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Jis apsistoja kurčiųjų ir priklausomybę turinčių bendruomenėje, pramoksta gestų kalbos, pamažu jo gyvenimas vėl stojasi ant kojų, tačiau jam to negana, jis pasidaro klausos implanto operaciją, manydamas, kad šitaip vėl pradėdamas girdėti pasaulį, o jo gyvenimas pamažu sugrįš į vėžias...

Filmas iš tikrųjų gerai pastatytas ir gerai režisuotas. Įvardyčiau du esminius aspektus: nebanalią istorijos atskleidimo darną ir, žinoma, pagrindinį aktorių Riz Ahmed, kuris buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius, tačiau teko nusileisti Anthony Hopkinsui už „Tėvo“ vaidmenį. Atrodo, šiame filme lyg ir nieko nebūtų tokio, ko nebūtume regėję: pašėlęs vyrukas netenka savo gyvenimo dovanos (klausos), bando gyventi naują gyvenimą, bando vėl sugrįžti į gyvenimą, tačiau režisieriui pavyko užčiuopti esminius žmogiškuosius faktorius, kurie kažin kaip neatrodo kaip dirbtinai integruotos holivudinės viltingos ir gerų pasirinkimų kupinos pamokėlės žiūrovui pamokyti. Režisieriui pavyksta išvengti moralizavimo ir per pagrindinį veikėją vystyti dvikryptį laisvo žmogaus pasirinkimą su menkais gyvenimo džiaugsmais ir nuopuoliais. Mes neturime didvyrių, neatsiranda žmogus-gelbėtojas, viską lemia iš dalies pats Rubenas. Pamažu su sudėtingais asmeniniais įvykiais plečiasi veikėjo gyvenimiška patirtis, kuri pertransformuoja jo vertybių pasaulį ir galutinai pakeičia patį Rubeną.

Filmas apie sudėtingus gyvenimo sprendimus, kai atsiduri ties išsekimo riba. Kai visi bijome daryti esminius gyvenimo pokyčius, nes niekada, atrodo, iki tol gyvenime nesisekė taip gerai, kaip dabar. Man šis filmas labiau apie virsmą, likimo smūgių priėmimą ir tam tikrą vidinį veikėjo sąmonės ir gyvenimo vertinimo pokytį. Šiaip stiprokas filmas, orientuotas į vidines veikėjo transformacijas per praradimus ir atradimus su sudėtingu pagrindiniu vaidmeniu.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Broliai Sistersai" / "The Sisters Brothers"

Sveiki,

Puikiai kino kritikų įvertinta vesterno stiliaus nuotykių komedija „Broliai Sistersai“ (angl. The Sisters Brothers) (2018) iš tikrųjų yra naujausias prancūzų režisieriaus Jacques Audriard, to paties, kuris už filmą „Dypanas“ pelnė Auksinę palmės šakelę, darbas. Ankstėliau matytas filmas „Rūdys ir kaulai“ taip pat paliko gana stiprų režisieriaus darbo įspūdį.

Na, pripažinkime, kad nesame vesterno ir laukinių vakarų žiūrovai – kol šis kinas buvo ant bangos, mes gyvenome sovietiniame tvarte ir nieko nematėme. Šiuo metu pastebiu, kaip ir filmus apie slaptuosius agentus, pamažu atgimstančias vesterno žanro madingas adaptacijas. Galima sakyti, kad „Broliai Sistersai“ yra vienas iš tų naujos bangos pertransformuojančių vesterno žanro filmų, kurie galimai gali įsirašyti į kino klasiką. Visgi filmas tik savo laikmečiu primena vesterną, tačiau jo nuotykių ir pramoginį turinį gožia režisieriaus jautrus „priėjimas“ prie asmeninių brolių istorijų. Kad ir kokie veikėjai kartais beatrodytų amoralūs žmogžudžiai, realiai mes nuo pat pirmųjų kadrų palaikome pagrindinius veikėjus, galiausiai suvokdami jų asmenybes formuojančias praeities traumas, pateisiname jų elgesį. Dar ir istorinis kontekstas – beveik beraščiai, be išsilavinimo, kaimietiški, brutalūs, suformuoti visiškai laukinės ir grubios kultūros, tačiau jų broliškas atsidavimas vis tiek kaip geroje krikščioniškame pamoksle, išlieka tai, kas tikriausiai labiausiai kine ir žavi.

Letai tekančiame veiksme be itin didelių susišaudymų, čia svarbiausia yra subtilus brolių bendravimas, vienas kito palaikymas ir, aišku, labai svarbus ir žiaurus akcentas – troškimas praturtėti, kuris priveda Sistersus prie žlugimo ir didelių nuostolių. Labai man patiko pati filmo pabaiga, kuri priminė man tokius filmus kaip „Rudens legendos“, kada per saulės nugairintus laukus galiausiai pragarą perėję herojai pagaliau grįžta namo. Iš tikrųjų filmas tik iš dalies palaiko vesterno dvasią, bet jis jau nebe vesternas, tai tikrų tikriausia drama su retais komiškais pabarstukais. Filme pasirodo superiniai aktoriai, puikiai žinomi ir nelabai dideliam kinomanui, tad visumoje su talentingu režisieriumi jie sukuria įvairias gyvenimiškas spalvas atskleidžiantį broliukišką filmą.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nakties klajūnas" / "Nightcrawler"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Tikriausiai daugelis kino gurmanų jau matė arba viena ausimi girdėjo apie filmą „Nakties klajūnas“ (angl. Nightcrawler) (2014). Debiutinis režisieriaus Dan Gilroy darbas tapo maloni staigmena, labai ambicinga ir stipru. Prisipažinsiu, kad nesu iš tų, kurie mėgsta tokius tamsius filmus, kur vyrauja kapitalizmo sugadinto ambicingo žmogaus vaizdavimas, kuris siekia karjeros visais įmanomais būdais, paminant bet kokį žmogiškumą ir atkartojantis mūsų civilizacijos ydas. Ne, ne dėl to, kad jis būtų nepatogus filmas – patogios temos apskritai neįdomios kine, bet dėl to kine tamsaus vyriško prado – herojus sėdi tamsoje mašinoje ir suka ratus aplink miestą, pernelyg primena man tuos filmus „Taksi vairuotojas“, „Vairuok!“ ir pan. Aišku, tie filmai geri, tačiau manęs jie nepalietė taip, kaip tikėjausi.

„Nakties klajūnas“ be jokios abejonės geras filmas, įkūnijantis plėšrią žurnalistinę kryptį. Filmas žiaurus savo nužmogėjimo faktu, bet kartu gana įtaigus ir atskleidžiantis, kaip kai kuriose konkuruojančiose karjeros struktūrose žmogus žmogui tampa žaliava, kartais net sąmoningai. Geras siužetas, operatoriaus darbas ir, žinoma, aktoriaus Jake Gyllenhaal vaidyba – pastarojo grimas, žemyn nusvirę antakiai ir smarkiai sulysęs kūnas stebino dvasinėmis aktoriaus pastangomis atsiduoti šiam vaidmeniui. 

Galima ginčytis, kiek šis filmas yra nuostabus, praturtinantis sielą – jis man asmeniškai toli gražu toks nėra. Tai iš tų juostų, kurios provokuoja ir nepretenduoja tema pataikauti žiūrovui, juolab kad demaskuoja, desakralizuoja ir savotiškai kritikuoja plėšriąją žurnalistinę rinką. Žiūrėjau ir galvojau, argi tikrai žmogui šiandien per TV įdomu tik tas bėgantis kraujas, mirtis, žūtys, susišaudymai. Aišku, tokie kadrai sukrečia, bet už to vyksta kanalų konkurencija, uždirbama. Mirtis tampa konkurencijos rinkos dalis, tikriausiai tai labiausiai ir šokiruoja šiame filme.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela