Filmas: "Velvetinis pjūklas" / "Velvet Buzzsaw"

Sveiki,

Kai menas tampa politinės ekonominės galios objektu, tada prasideda tikrų tikriausia konkurencija – kaip „padaryti“ menu netgi prie durų sukrautus šiukšlių maišus su pūvančiomis atliekomis ir tai parduoti. Apie meno kaip konkurencingą komercinį pasaulį pasakoja ir naujausias Dan Gilroy filmas „Velvetinis pjūklas“ (angl. Velvet Buzzsaw) (2019). Tikriausiai daugelis režisierių prisimena iš filmo „Nakties klajūnas“ (2014) dėl gebėjimo sukurti kitonišką filmo atmosferą, panašų principą jis išlaiko ir šiame filme.

Režisierius vėlei bendradarbiauja su aktoriumi Jake Gyllenhaal, kuris vėlei, priešingai nei „Nakties klajūnas“, vaidina biseksualų meno ekspertą, laisvamaniškai leidžiasi į meilės nuotykius, tačiau yra geras meno ekspertas ir rašo puikias recenzijas. Visgi filmas nėra vieno veikėjo centralizuotos istorijos tipažas, juosta apima penkis pagrindinius veikėjus, kurie įvairiai per savo asmenybę atskleidžia santykį su menu. Režisierius pasikviečia tokias žvaigždes kaip Toni Collette, Rene Russo, John Malkovich ir kitus.

Filmas užpildytas pakankamai intelektualiais dialogais apie meno sampratą, veikėjai nenuobodūs, nors šviečiasi kaip ydingai suformuotos prabangos ir perdėtos savivertės asmenybės, tačiau nuo to filmas nėra prastesnis. Kaip ir „Nakties klajūne“, taip ir čia, atrodo, kad visi veikėjai kažin kažkokie perdėtai nenatūralūs, lyg sirgtų depresija, būtų psichiškai nestabilūs. Visa šioji istorija įdomi tampa, kai Džozefina aptinka mirusio kaimyno paveikslus, kurie, pasirodo, turi stebuklingą galią hipnotizuojančiai paveikti žiūrinčius. Mistiniai elementais išties gerai ir intriguojančiai veikia ir kiek primena Roman Polanski „Devintieji vartai“ miksą, kada aistringai besidomintys veikėjai meno pasauliu, patys tampa savo žlungančio likimo kalviais.

Siaubo trilerio keistumą sudaro savitas režisieriaus gebėjimas pateikti istoriją taip, kad ji primintų ir vieną, ir kitą filmą, bet visumoje išliktų kaip autentiškas ir nesupainiojamas režisieriaus braižas apjungti intelektualumą su bulvarinio skaitalo klišėmis, prabangą ir rafinuotumą su žemomis žmogiškosiomis moralės principais, kitaip sakant, sumaišyti žemę su dangumi, pabarstant viską dar ir mistiniais bei kriminaliniais siužetiniais „pabarstukais“. Ar patiko? Taip. Ar tai veikia? Žinoma.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Naujokas" / "The Intern"

Sveiki, skaitytojai,

Kai kada norisi tiesiog pabėgti į linksmą ir viską atimantį pasaulį, kur komikiniai personažai blaškosi tarp banalybės ir savo egzistencinių klausimų. Gal taip galėčiau apibūdinti tokį smagų Nancy Meyers filmą „Naujokas“ (angl. The Intern) (2015). Na, režisierė puikiai žinoma, kaip „Tai sudėtinga“ (2009) filmo su Meryl Streep kūrėja, taip pat kalėdinė romantinė komedija „Atostogos“ (2004) su Kate Winslet... Režisierei visada rūpi šmaikštūs gyvenimiški ir kartu neįtikėtinai kontrastiški siužetiniai elementai.

„Tai sudėtinga“ man buvo itin vykęs ir patikęs filmas, mažiausiai žavesio kažkodėl paliko „Atostogos“, o štai „Naujokas“ ir vėl puiki komedija. Šiame filme gerai dera jaunatviškas Robert De Niro vaidmuo – į pensiją išėjęs vyras, palaidojęs savo žmoną, vėl nori pasijusti reikalingu ir pradeda naujokų programą pensininkams, taip jis atsiduria pas jaunąją Anne Hathaway, kuri iš esmės lyg ir atlieka „Ir velnias dėvi Pradą“ savo priešingą vaidmenį – čia ji besiplečiančios kampanijos vadovė, vos visur suspėjanti ir turinti gausybę asmeninių problemų. Lyg ir komedijinė pora, susėjusios skirtingos kartos, tačiau netikėtai šioji pora ne tiek „prikolina“, bet papildo savo darbą ir asmeniniu santykiu tai, ko iš esmės trūko iki šiol abiems personažams. 

Šiaip niekada nebuvau Robert De Niro gerbėjas, ir visi jo vaidmenys, pradedant „Taksi vairuotojas“, kaip nuo žąsies vanduo, tačiau šiame filme jis toks elegantiškas, nusimetęs brutalumo įvaizdį ir pagaliau virtęs kažkuo visiškai kitu. Žinoma, Anne Hathaway buvo kaip visada savo charizmos amplitudėje, visada norisi į ją žiūrėti, nesvarbu, ar tai būtų raudanti Fantine „Vargdieniuose“, ar vargšė Pelenė „Užburtoji Ela“. Filmas smagus, tiesiog kažkaip sunkiai virškinu tas riebias amerikiečių komedijas, tačiau šioji, atliepiant ir kritikų neblogus atsiliepimus, man patiko ir „sulindo“ kaip kuolas į juoko ištroškusią sausą žemę.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nakties klajūnas" / "Nightcrawler"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Tikriausiai daugelis kino gurmanų jau matė arba viena ausimi girdėjo apie filmą „Nakties klajūnas“ (angl. Nightcrawler) (2014). Debiutinis režisieriaus Dan Gilroy darbas tapo maloni staigmena, labai ambicinga ir stipru. Prisipažinsiu, kad nesu iš tų, kurie mėgsta tokius tamsius filmus, kur vyrauja kapitalizmo sugadinto ambicingo žmogaus vaizdavimas, kuris siekia karjeros visais įmanomais būdais, paminant bet kokį žmogiškumą ir atkartojantis mūsų civilizacijos ydas. Ne, ne dėl to, kad jis būtų nepatogus filmas – patogios temos apskritai neįdomios kine, bet dėl to kine tamsaus vyriško prado – herojus sėdi tamsoje mašinoje ir suka ratus aplink miestą, pernelyg primena man tuos filmus „Taksi vairuotojas“, „Vairuok!“ ir pan. Aišku, tie filmai geri, tačiau manęs jie nepalietė taip, kaip tikėjausi.

„Nakties klajūnas“ be jokios abejonės geras filmas, įkūnijantis plėšrią žurnalistinę kryptį. Filmas žiaurus savo nužmogėjimo faktu, bet kartu gana įtaigus ir atskleidžiantis, kaip kai kuriose konkuruojančiose karjeros struktūrose žmogus žmogui tampa žaliava, kartais net sąmoningai. Geras siužetas, operatoriaus darbas ir, žinoma, aktoriaus Jake Gyllenhaal vaidyba – pastarojo grimas, žemyn nusvirę antakiai ir smarkiai sulysęs kūnas stebino dvasinėmis aktoriaus pastangomis atsiduoti šiam vaidmeniui. 

Galima ginčytis, kiek šis filmas yra nuostabus, praturtinantis sielą – jis man asmeniškai toli gražu toks nėra. Tai iš tų juostų, kurios provokuoja ir nepretenduoja tema pataikauti žiūrovui, juolab kad demaskuoja, desakralizuoja ir savotiškai kritikuoja plėšriąją žurnalistinę rinką. Žiūrėjau ir galvojau, argi tikrai žmogui šiandien per TV įdomu tik tas bėgantis kraujas, mirtis, žūtys, susišaudymai. Aišku, tokie kadrai sukrečia, bet už to vyksta kanalų konkurencija, uždirbama. Mirtis tampa konkurencijos rinkos dalis, tikriausiai tai labiausiai ir šokiruoja šiame filme.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela