Sveiki,
Kaip greitai bėga laikas, pamaniau žiūrėdamas filmą „Adamsų
šeimynėlė 2“ (angl. The Addams Family 2) (2021), nes juk pernai
mačiau pirmąją šio animacinio filmo dalį... Bet ar pernai? Pasirodo, užpernai!
Vadinasi, pasenau dviem metais, bet atrodo, kad dar vakar žiūrėjau... Štai žiūrėdamas
Lietuvoje tikriausiai kultinio serialo perkėlimą į animaciją pagalvojau, kad filmo
kūrėjai pernelyg greitai susizgribo antrajai daliai. Kodėl?
Visų pirma, prastas scenarijus ir naujų idėjų stoka
leidžia per „Adamsus“ pamiegoti. Tikėdamasis dar aštresnių nuotykių ir juodojo
humoro elementų, kuo iš tikrųjų pasižymėjo vaidybinės „Adamsų“ versijos, animacinė
gerokai nuvilia. Juk Adamsų idėja buvo utriruotas ir hiperbolizuotas juodasis
humoras ir mūsų slapčiausių ydų bei gotikos, Viktorijos laikų atmosferos šou,
kurio šiek tiek galėjome aptikti pirmojoje animacinio filmo dalyje, tačiau
šioji, galima sakyti, absoliučiai nusivažiavo nuo pirminės idėjos. Kūrėjai
pasiliko sau laisvą interpretaciją ir Adamsai šiame filme man atrodo daugiau
nei normalūs, jie dėl savo išskirtinumo ne tik kad visuomenės lyderiai, kitaip
sakant, influenceriai, bet ir prarado asketiško asocialumo idėją, atvirkštinę
žmogiškąją filosofiją, kurią galėjome justi ir savotiškai mėgautis vėlgi vaidybinėse
versijose.
Adamsai atostogauja kaip itin normalūs žmonės, patiria
panašius išgyvenimus, nuotykiai ir juokeliai jau tikrai matyti ir daugeliu
atžvilgiu, reklamuojant JAV geografines lankytinas vietas, atrodo, itin nuvalkiotai.
Juokinga scena, kurioje tikrai sukikenau, buvo Svirdulys, užgrojęs atokiame
bare Glorios Gaynor nemirtingą hitą, o visa kita siaura, lėkšta, nuspėjama,
šabloniška.
Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 37/100
IMDb: 5.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą