Sveiki,
Kad
ir kaip bebūčiau nusiminęs Laisvės partijos veikla pandemijos metu, visgi
švysteli tam tikros žiežirbos, kurias viltimi nevadinu, bet bent jau judama
pagal tai, kas buvo teigiama partijos programoje. Viena iš tokių yra Ieva
Pakarklytė, kuri viename interviu teigė, kad Lietuvoje yra smurto tolerancija.
Aš bepridursiu: net ne tolerancija, o kultūros „bendravimo ir saviraiškos“ dalis.
Iš
savo patirties galiu pasakyti, kad yra labai didelės tiesos. Mūsų visuomenės
dauguma yra linkusi drausti-bausti-nokautuoti, nei palaikyti. Jeigu kalbame išskirtinai
apie moterų teises – irgi. Prisiminkime, kiek iki triedimo įvarė baimės
Stambulo konvencija, kuri turėjo tik paskatinti smurto blokadą prieš moteris.
Išvirto daugelis iš medžio ekspertais net neskaitę dokumento. Dar baisiau yra
tai, kad smurtas apskritai yra toleruojamas (ypač psichologinis) kaip galios ir
viršenybės įrankis valdyti. Mes mylime griežtas diktatoriškas rankeles, mes
mylime spaudimą ir smurtą, nes daugelis iš mūsų buvo išdresiruoti kaip šunys
nekęsti, nes patys buvo nekenčiami, todėl į problemas ir kai kuriuos žmones
reaguojame smurtu.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą