Sveiki,
Tęsiu
populiariųjų filmų peržiūras šiomis tvankiomis birželio naktimis ir šįkart
pasirinkau režisierių Aaron Nee ir Adam Nee bendrą darbą „Prarastas miestas“
(angl. The Lost City) (2022). Tikriausiai niekas pernelyg daug dėmesio
nebūtų atkreipęs į šį filmą, jeigu jame nevaidintų tokio ryškumo aktoriai kaip
Sandra Bullock, Channing Tatum ir Brad Pitt. Tikriausiai daugelis iš mūsų yra
matęs ne vieną gerą ir nuotaikingą komediją su šiais aktoriais, todėl jų
pasirodymai dažniausiai sietini su sentimentais ir, žinoma, šiokiais tokiais lūkesčiais. Būtent
jų vedinas ir nusprendžiau pažiūrėti „Prarastą miestą“.
Žodžiu,
istorija pasakoja apie nelabai vykusią rašytoją, kuri rašo apie nuotykius
egzotiškuose kraštuose, tačiau į savo paskutinį romaną įtraukią savo buvusio
vyro tyrinėtojo hieroglifus, kuriuos aptinka turtingas ir ambicingas niekšelis,
kuris manosi, jog pagrobs rašytoją ir ji išvers aptiktą užuominą apie kapą,
pilną lobių. Galiausiai rašytoja pagrobiama, o paskui ją velkasi jos romano
performansų aktorius, kad ją išgelbėtų. Žodžiu, filmas ir rašytojos gyvenimo
istorija tampa tikru savo pačios rašytų romanų patyrimu...
Ko
tikėjausi? Gerai išsijuokti iš amerikietiškų tiesmukų nesąmonių. Norėjau juodai
geros klasikinės klišinės parodijos. Filmas absoliučiai nuvalkiotos ir
nuobodžios struktūros, veikėjai varginančiai klišiniai ir tokie nuobodūs, kad
jų vienintelė spalva tikriausiai yra jų makiažas ir rūbai. Aktoriai tikriausiai
čia nekalti, kaltas neįtraukus ir nuobodus pasakojimo tonas, lėkštas ir
nuspėjamas siužetas. Režisieriai tikriausiai ieškojo savito nuotykių filmų „Mumija“,
„Kapų plėšikė Lara Kroft“ ir kitų klasika tapusių filmų parodijos naujų raiškos
būdų, tačiau režisieriams, sakyčiau, nepavyko. Filmas žiūrėjosi tarsi nelabai
pavykusi parodija, kur vietomis sušmėžuoja galėję būti taiklūs juokeliais, o
vis dėlto tonas pasirinktas pernelyg rimtas, tačiau ne toks, kad sužavėtų. Nekomentuosiu
nevykusių pabaigos scenų su laivu ir tais kapais bei pabėgimu, kai netikėtai
išsiveržia šimtus metų miegojęs ugnikalnis.
Jeigu
šnekant banaliai, seniai nemačiau tokios nuvylusios komedijos, nes iš šitos tikėjausi
dinamiškų vingrių nuotykių, o gavau 1990-ųjų metų sulėtintą meilės istoriją su
keliais saikingais juokeliais iš „Indiano Džonso“ serijos prieskonių. Išduosiu,
kas labiausiai mane pralinksmino. Tai Brado Pitt atliekamo veikėjo automobilis
ir jo pasirodymas pačioje pabaigoje, kai prisipažino per meditaciją, jog jis per
šūvį neteko 10 procentų savo smegenų mėsos. Visa kita buvo drungna arba labai
prastai.
Mano įvertinimas: 3.5/10
Kritikų vidurkis: 60/100
IMDb: 6.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą