Filmas: "Prarastas miestas" / "The Lost City"

 

Sveiki,

Tęsiu populiariųjų filmų peržiūras šiomis tvankiomis birželio naktimis ir šįkart pasirinkau režisierių Aaron Nee ir Adam Nee bendrą darbą „Prarastas miestas“ (angl. The Lost City) (2022). Tikriausiai niekas pernelyg daug dėmesio nebūtų atkreipęs į šį filmą, jeigu jame nevaidintų tokio ryškumo aktoriai kaip Sandra Bullock, Channing Tatum ir Brad Pitt. Tikriausiai daugelis iš mūsų yra matęs ne vieną gerą ir nuotaikingą komediją su šiais aktoriais, todėl jų pasirodymai dažniausiai sietini su sentimentais ir,  žinoma, šiokiais tokiais lūkesčiais. Būtent jų vedinas ir nusprendžiau pažiūrėti „Prarastą miestą“.

Žodžiu, istorija pasakoja apie nelabai vykusią rašytoją, kuri rašo apie nuotykius egzotiškuose kraštuose, tačiau į savo paskutinį romaną įtraukią savo buvusio vyro tyrinėtojo hieroglifus, kuriuos aptinka turtingas ir ambicingas niekšelis, kuris manosi, jog pagrobs rašytoją ir ji išvers aptiktą užuominą apie kapą, pilną lobių. Galiausiai rašytoja pagrobiama, o paskui ją velkasi jos romano performansų aktorius, kad ją išgelbėtų. Žodžiu, filmas ir rašytojos gyvenimo istorija tampa tikru savo pačios rašytų romanų patyrimu...

Ko tikėjausi? Gerai išsijuokti iš amerikietiškų tiesmukų nesąmonių. Norėjau juodai geros klasikinės klišinės parodijos. Filmas absoliučiai nuvalkiotos ir nuobodžios struktūros, veikėjai varginančiai klišiniai ir tokie nuobodūs, kad jų vienintelė spalva tikriausiai yra jų makiažas ir rūbai. Aktoriai tikriausiai čia nekalti, kaltas neįtraukus ir nuobodus pasakojimo tonas, lėkštas ir nuspėjamas siužetas. Režisieriai tikriausiai ieškojo savito nuotykių filmų „Mumija“, „Kapų plėšikė Lara Kroft“ ir kitų klasika tapusių filmų parodijos naujų raiškos būdų, tačiau režisieriams, sakyčiau, nepavyko. Filmas žiūrėjosi tarsi nelabai pavykusi parodija, kur vietomis sušmėžuoja galėję būti taiklūs juokeliais, o vis dėlto tonas pasirinktas pernelyg rimtas, tačiau ne toks, kad sužavėtų. Nekomentuosiu nevykusių pabaigos scenų su laivu ir tais kapais bei pabėgimu, kai netikėtai išsiveržia šimtus metų miegojęs ugnikalnis.

Jeigu šnekant banaliai, seniai nemačiau tokios nuvylusios komedijos, nes iš šitos tikėjausi dinamiškų vingrių nuotykių, o gavau 1990-ųjų metų sulėtintą meilės istoriją su keliais saikingais juokeliais iš „Indiano Džonso“ serijos prieskonių. Išduosiu, kas labiausiai mane pralinksmino. Tai Brado Pitt atliekamo veikėjo automobilis ir jo pasirodymas pačioje pabaigoje, kai prisipažino per meditaciją, jog jis per šūvį neteko 10 procentų savo smegenų mėsos. Visa kita buvo drungna arba labai prastai.

Mano įvertinimas: 3.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šveicarų armijos žmogus" / "Swiss Army Man"

Sveiki,

Seniai bežiūrėjau tokį kontraversiškus jausmus keliančią kino juostą, bet taip, tokių vis dar pasitaiko mano kelyje. Kino juosta „Šveicarų armijos žmogus“ (angl. Swiss Army Man) (2016) „nuo proto nušokęs“ filmas, kuris iš pradžių pasakoja apie į negyvenamą salą patekusį vyruką, kuris bando nusižudyti, tačiau galiausiai susidraugauja su... lavonu. Lavonas tampa geriausiu kelionės pas moterį iš telefono draugu. 

Gerai, stop! Kažkodėl man priminė kitą britų dramą „Frenkas“, kada pagrindinis filmo veikėjas visą filmą mūvi didžiulę kaukę ir bando įrašyti muzikos albumą. Net maniau, kad tai tas pats filmo režisierius, bet pasirodo yra ir daugiau tokių nutrūktgalviškų kino kūrėjų. Straipsniuose rašoma, kad iš šio filmo žmonės masiškai išeidinėjo namo per vidurį seanso. Tiesą sakant, man taip pat knietėjo filmą prasukti, nes pradžia labai abejotina ir primena šaltą ir nuobodoką filmą apie zombį ir jo geriausią draugą žmogų, bet tik vėliau viskas paaiškėja, kad menama draugystė iš esmės egzistuoja tik pagrindinio veikėjo vaizduotoje. Apskritai, jeigu kas paklaustų, apie ką šis filmas, būtų galima atsakyti, kad apie bepročio iliuzijas – keistas, beprotiškas, iškrypusias, sumišusias. Filmo žanras balansuoja tarp komedijos ir nuotykių, bet akivaizdu, kad režisieriams humorą suvokia kiek kitaip: lavono penis nurodo teisingą kryptį žmogui, kad šis nueitų pas merginą. Daugiau ar mažiau filmas primena liūdną makabrišką pasakojimą.

Filmą, žinoma, žiūrėjau tik dėl aktorių. Kaip ir daugelis – Paul Dano nuostabus aktorius ir beveik net neabejoju, kad ateityje jis pelnys „Oskarą“, paskutiniu metu tvirtai kine „sėdi“ ir Daniel Radcliffe, vis pasirodydamas keistuose (kartais geruose) kino juostose. Šįkart aktorių duetas smarkiai surizikavo pasirodydamas tokiame filme, kuris kelia ir pasipiktinimą, ir nuobodulį ir... visgi visumoje filmas turi savotiško žavesio, keistą žiūros tašką, gal ne tokį schematišką, kaip, tarkime, filme „Omaras“, bet vis tiek keliančiame kontraversiškus jausmus. Sakau, filmą reikia pamatyti, kad galėtumėte susidaryti savo nuomonę.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Be stabdžių" / "Tranwreck"

Sveiki,

Komedija „Be stabdžių“ (angl. Trainwreck) (2015), sakyčiau, šiemet yra viena iš geresnių komercinių komedijų. Gal dėl to, kad iš esmės simpatizuoju režisieriui Judd Apatow filmams, ypač man kažkada pasirodė šmaikštus „Sunokusios pamergės“, kai nejučia plyšo žandai ir skaudėjo šonkaulius. „Be stabdžių“ taip pat turi savitų juokelių rinkinį, kuris garantuoja, kad privers šyptelt net didelį skeptiką.

Tikriausiai visiems labiausiai į akis krito, kad pagrindinė aktorė ne Holivudo formos, nors komedijos aktorės apskritai nėra išlietos vienos formos kaip Kinder kiaušiniai. Kol visi raukėsi, kodėl tokia, cituoju, „baisi aktorė parinkta“, aš tyliai apsidžiaugiau, kad režisierius pasirinko būtent tokią, o ne eilinį irisą vyrų ir lesbiečių akims tenkinti. Aktorė Amy Schumer, beje, pati parašė šiam filmui scenarijų ir atliko pagrindinį vaidmenį. 

Sakytume, komedija kaip komedija, kai kas piktinosi, kad per prasta juosta, nes nėra lėkštesnių juokelių – yra ir lėkštų juokelių, yra ir „apie antrą galą“, yra ir siužetas visai neblogas. Mergina, vaikystėje pamokyta neturėti nuolatinių santykių, atsiduoda „antro galo medžioklei“ ir nebejaučia natūralių santykių stygiaus, kol vieną dieną... Ir toliau viskas lyg ir nuspėjama bei žinoma. Labiausiai kone springau, kai mergina atėjo su raumeninguoju John Cena į kino teatrą žiūrėti filmo „Šunų vedžiotojas“ – neįtikėtinas kadras, kai kine Daniel Radcliffe vedžioja nesuvaldomą šunų būrį. Bet ne tai yra didžiausia staigmena, o tai, kad tokioje komedijoje nusifilmavo Tilda Swinton, kurią esame įpratę labiau matyti „rimtame kine“. Kolega pakuždėjo man į ausį: „Ar čia tikrai ji? Kodėl ji panaši į moterį?“ Taigi. Tokios Tildos Swinton tikrai dar niekur nematėte, kaip ir kiekviename jos filme, ji tiesiog būna visai kitokia...

Sakyčiau, filmas geras, juokingas, šmaikštus, pateisinantis gana geros holivudinės komedijos kanonus, todėl negailėsiu ir balų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ragai" / "Horns"

Sveiki,

Šiandien noriu kaip visada trumpai pakomentuoti matytą filmą. Šįkart tai „Ir kalnai turi akis“ bei „Veidrodžiai“ siaubo kino režisieriaus Alexandre Aja darbas „Ragai“ (angl. Horns) (2013). Tikriausiai šis filmas patiks daugeliui, nes režisierius akivaizdžiai ėmėsi kažko naujo, nutolo nuo klasikinio siaubo žanro ir ėmė eksperimentuoti. Šį žanrų eksperimentą pavadinčiau gana sėkmingu. Dabar kodėl?

Tai tipinė, gana paprasta meilės istorija viename atokiame miestelyje. Siužetas išties būtų banalus, jeigu ne viena jau nebe nauja gudrybė – maišyti žanrus, sukeliant ypatingumo jausmą. Paprastą istoriją daro ypatingą magiškiškos siaubo filmo detalės, kurių čia tikrai nemažai. Aišku, filmas daug kuo nuspėjamas, kartais pernelyg banaliai – kaip antai grandinėlės „apsauga“, pasirodė pernelyg sentimentali ir nuvalkiota jau vien iš „Digimonų“ laikų. Iš kitos pusės žvelgiant, filmas tampa simbolinis, nereikėtų visų tų stebuklinių apraiškų priimti už gryną pinigą, jame galima įžvelgti sveikos pasąmonės žaismės, aliuzijų į žiniasklaidos ir viešųjų ryšių absurdiškumą ir kaltės kaip demono kaukės dėvėjimą, prilipdant žiniasklaidai, prieš visą pasaulį.

Kadras iš filmo "Ragai".

Pagrindinį vaidmenį filmui sukūrė Daniel Radcllife. Apie jį kiekvienoje recenzijoje vis dar aploja kaip Hario Poterio vaidmens atlikėją, nors tai daro tik iš mados ir įpročio (kaip aš dabar). Man asmeniškai jis jau seniai nebeteko Poterio įvaizdžio ir jau seniai kuria kitokius vaidmenis. Šis, kaip jau sako kritikai, vienas geriausių jo pasirodymų kine. Galiu tik sutikti, kad šis gana šarmingas vaidmuo privertė jaunąjį aktorių išties įtikinamai pulsuoti, atrodyti įdomiau ir gyvam.

Filmas patiko, bet visgi tik kaip lengvas užkandis, su rimtesniu kinu jis mažai siejasi vien dėl to, kad jo funkcija yra žaisti su žiūrovu, jam pataikauti, maivytis, rodyti stebuklus – žodžiu, pramogai jis „sulįs“ į galvą kaip tik.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nužudyk savo mylimuosius" / "Nužudyk tuos, kuriuos myli" / "Kill Your Darlings"

Sveiki, kino gurmanai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino juostą „Nužudyk savo mylimuosius“, Kino pavasario festivalyje filmas buvo pristatytas pavadinimu „Nužudyk tuos, kuriuos myli“ (angl. Kill Your Darlings) (2013). Nepūsdamas į akis į miglos, pasakysiu, kad filmas iš dalies yra nuviliantis, juolab kad labai laukiau, kada pasirodys dar vienas filmas apie bitnikų kartos judėjimą, kurio rate pasirodys vienas ryškiausių šios kartos rašytojų Džekas Keruakas.

Bet filmas ne apie Dž. Keruaką, tą taip pat labai greitai galima suprasti iš filmo anonso, tačiau filmas nepateisino lūkesčių. Aišku, filme bandyta atkurti autentišką bitnikų kartos besiformuojančią terpę – narkotikai, alkoholis, maištingas elgesys, Kolumbijos universiteto taisyklių laužymas ir, žinoma, homoseksualumas. Būtent ant homoerotikos filmas ir laikos – žydo Aleno simpatija ir meilė Lucienui, subtilios erotikos derinys, mažai nuogybių, daug ambicijų kūrybos atžvilgiu, tačiau filmas nepasirodė sodrus, laikmečio detalės parodomos, tačiau neišgyvenamos, neišnaudojamos iki galo, galimas daiktas, dėl riboto filmo biudžeto. Taip pat neatskleista bitininkų kartos tendencijos, jos pavaizduotos gana paviršutiniškai, labiau susitelkta į homoerotikos pasakojimą.

Britų aktoriui, amžinam Hariui Poteriui Daniel Radcliffe pagaliau išsipildė sena svajonė – suvaidinti gėjų, mat, aktorius jau ilgą laiką spaudoje simpatizuodavo LGBT žmonėms, kad net pats buvo ne kartą palaikytas homoseksualiu. Šįkart jaunasis aktorius suvaidino žydą Alleną – žydraakis aktorius tapo rudakiu kukliu studentu, kuris pamažu tampa maištinguoju rašytoju. Filme šmėkšteli ir mano pamėgta Elisabeth Olsen, Dane DeHaan ir kt. Šiaip šio filmo nė už ką nebežiūrėčiau antrą kartą, tačiau, aišku, jis nėra toks prastas, tą pastebi ir kino kritikai, jis turi savo idėją, savotiškos, prigesintos charizmos, bet iš esmės nieko ypatingo filme neįžvelgiau ir nepamačiau, bet taip pat nesigailiu jo ir žiūrėjęs.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela