Filmas: "Barbė" / "Barbie"

 

Sveiki,

Nežinau labiau rožinės vasaros nei šios. Nei per pirmuosius šaltibarščių festivalius, nei Laisvės partijos rinkimus. Viską nustelbė Gretos Gerwig filmas „Barbė“ (angl. Barbie) (2023), kuris tapo pelningiausiu savo kampanijos filmu, aplenkęs net Hario Poterio dalis. Gerwig puiki režisierė, jos filmai „Boružėlė“ ir „Mažosios moterys“ prasimušė į populiarumo viršūnę, o „Barbė“ nuo šiol dar ir moters režisierės rekordas. Keista, kai vis dar kalbame apie tai, kad moteris gali, nes tai kartu ir filmo turinys. Žinoma, filmo komercinę sėkmę nulėmė didžiulė reklaminė kampanija bei specialiai vyresni ir jau karjeras sukūrę pagrindiniai aktoriai Margot Robbie ir Ryan Gosling bei specialių žvaigždžių garso takeliai.

Sunku kalbėti apie „Barbę“, nes ji išanalizuotą profesionalų ir mėgėjų nuo A iki Z feministiniais, socialiniais, ekonominiais ir kitais aspektais. Gal iš tikrųjų filmo pradžioje nuskambėjusi frazė, kad Barbė pakeitė viską, yra tiesa, o ne lozungas. Nes ji darė poveikį madai, grožio ir seksualumo standartams, moterims, kurios ne tik striptizo šokėjos ir namų šeimininkės, bet ir gydytojos, mokytojos, kosmonautės ir t. t. Iš tikrųjų filmo siužetas juk nėra įmantrus. Jis vaizduoja klasikinę blondinę Barbę, kuri gyvena žaisliniame plastiko pasaulyje, tačiau patenka į realų pasaulį, kuriame ima jausti jausmus, suprasti žmones, tačiau Gerwig dar panaudoja ir lyčių stereotipus, kuriuos sieja su galia dominuoti ir nustatyti pasaulio standartus. Barbės kampanijos viršūnėje sėdi ne kūrėja (ji tik kukli senutė sandėliuke), bet savininkas VYRAS. Stipriausioji filmo korta tampa išvirkštinio lyčių galios pasaulis: Barbės pasaulyje dominuoja moterys, o tikrovėje – vyrai. Kenas pabuvojęs tikrovėje atneša į moterišką pasaulį vyrų stereotipus ir sukuria chaosą. Moterys barbės greitai randa klasikinius būdus (susietus su manipuliacija ir apgaule) pasitvarkyti sau reikalus, taigi tie patys stereotipai tampa ir kovos priemone.

Iš vienos pusės filmas neanalizuojantiems gali būti plokščias ir nelabai vykusiai komiškas, neturintis parako, bet taip nėra. Kiekviena dirbtina scena turi savas potekstes, sukonstruotas iš lėlių namelio ir pasaulio principų, atliepiančius šio pasaulio seksistinius, nelygiateisiškumo ir grožio standarto stereotipus. Filmą galima vadinti ir lyčių karais. Visgi po filmo galvojau, jog gera būti ta Barbe, bet kartu tai yra ir prakeiksmas, nes tampi vyro pasaulio ir savo įsitikinimų, kurį tau primetė, verge. Iš kitos pusės tas plastikinis standartų pasaulis tampa akstinu pačioms moterims pabėgti nuo patriarchato į savo pasaulėlį. Barbė staiga tampa socialinės ekonomikos galios simboliu, kuri įkūnija dviprasmybes: džiaugsmą ir vargą; tobulumą ir kančią, ir t. t.

Manau, filmas yra pavykęs, primityvokos klišės šįkart veikia žaidybiniu principu apmąstyti, o kas slypi už lyčių soc. standarto, elgsenos ir vertinimo kriterijų. Retai kada juokiausi, stebėjausi, kad filmas nejuokingas, o rožinė spalva – karo spalva. Keno perspektyva irgi įdomi, bet, tiesa, neišplėtota, jis tik priemonė paryškinti moters padėtį patriarchate. Kaip gyventi vyrams su užmesta dirbtinoka džentelmeno perspektyva? Gal kas dar sukurs panašų filmą. Visgi po filmo kirbėjo tik viena simbiozinė mintis: Dieve mano, juk gyvename tik kartą, negi mes iš tikrųjų murgdomės tokiuose kvailuose stereotipuose ir vienas kitam primetinėjame standartus, o neatitikę jų vis dar piktinamės ir jaučiamės kalti? Gyvename būtent taip, patikėkite. Barbė sudeda daug svarbių akcentų, nors žiūrėti ir nebuvo pro komercines klišes lengva ir surikiuoti visas mintis. Filmas, kai klišės pasitarnauja!

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Savižudžių būrys. Mobilizacija" / "The Suicide Squad"

Sveiki,

Absoliučiai neplanavau žiūrėti antrosios šios serijos filmo dalies „Savižudžių būrys. Mobilizacija“ (angl. The Suicide Squad) (2021), kurį režisavo James Gunn. Pirmoji dalis, pasirodžiusi dar 2016 metais, iškart tapo kultine, o Eminemo dainelė iki šių dienų skamba kaip realus jo vaizdo klipas su visais spalvotais freak stiliaus filmo herojais. Tačiau esu nuolat veikiamas savo aplinkos, tad tenka į filmus leistis netgi tokius, į kuriuos neplanuoju.

 

Daug kas internete iš lietuvių deda šį filmą į šuns dienas, tačiau tenka pripažinti, kad antroji filmo dalis lygiai tokia pat šmaikšti, spalvinga, dinamiška. Viskas kuriama pagal tuos pačius komikso principus, kuriuose bandoma atskleisti šiaip jau blogiukų komikso personažų paprastai nematomą pasaulį. Šįkart iš kalėjimo išleidžiamos dvi savižudžių būrio pajėgos, kuriose galime atpažinti jau ir atskiro filmo apie šią personažę sulaukusią Qvynę. Filmo pradžia iškart patraukia savo humoru ir keistas veikėjais. Jau vien ko vertas Žebenkštis, kuris priminė Sidą iš „Ledynmečio“. Filmui pasibaigus, sušukau, kad būtent Žebenkštis vertas atskiro apie save filmo!

 

Daug kas nusivylė tikėdamiesi aštraus ir „rimto“ veiksmo filmo su sadistinėmis klasikinėmis manipuliacinėmis scenomis, todėl pradėjo rėkti, kad filmas primena parodiją. Vaikučiai, čia filmas ir yra tikrąja to žodžio prasme parodija! Parodijuojami klasikiniai superherojų filmai, jų altruistinės savybės išvirkščiai taikomos blogiukams, o štai Godzilą šįkart pakeičia iš kosmoso parskraidinta spalvota mega didžiulė vienaakė Jūros žvaigždė, šiaip jau iš toli primenanti vaikų vonios kempinėlę ar pakabutį-čiauškutį nuo kūdikio lovelės. O ką jau sakyti apie ryklį, arba žmogų-skritulį, kuris visur regi savo mamytę... Žodžiu, tai tikra superherojų parodija, tik šįkart pasaulį gelbsti kaliniai... Ar tai blogai? Tikrai ne, nes filmas pramoginio stiliaus, su labai primityvia užduotimi, kuri šiaip statoma jau mokykloje ant scenos: personažai turi įveikti problemą, tačiau kaip jie tai padarys, tai jau filmo kūrėjų sėkmės reikalas.

 

Visumoje filmą laikau sėkmingu, nes jis dinamiškas, šmaikštus, juokingas. Palieka nemažai idėjų, kuo būtų galima persirengti per bernvakarį ar Helovyną, ir visi tavo persirengimą atpažins, nes „Savižudžių būrys“ yra tas filmas, kuris prisideda prie masinės kultūros ir kino reiškinio, nestokodamas kompiuterinės technikos, karnavališkumo ir visiems pernelyg gerai suprantamo siužeto.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Seksui ne!" / "Blockers"

Sveiki,

Viena geriausių amerikietiškų komedijų šią vasarą laikoma „Seksui ne!“ (angl. Blockers) (2018), kuriame nusifilmavo šmaikštusis „Amerikietiškų imtynių“ numylėtinis John Cena. Filmą režisavo režisierė Kay Cannon, kuri praeityje kūrė „Aukšta klasė 2“ ir „Aukšta klasė 3“. Filmas pasakojantis apie tris tėvus, kurie išleidžia savo dukras į išleistuvių vakarėlį. Maniakiški tėvai netyčia perskaito, kad visos trys dukros nusprendė šiąnakt netekti nekaltybės, taigi trijulė skuodžia paskui į vakarėlį ir tamposi iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai patirdami daugybę nuotykių suranda savo dukras...

Iš esmės viskas čia itin amerikietiška – komedija apie seksą, antrą galą, daug liaudiškai vadinamų „pošlų“ juokelių. Vienas juokingesnių visgi buvo scena su John Cena ir atsitiktiniu studentu, kai abu rungtyniavo gerdami alų per... užpakalin įkištą vamzdelį. Neįtikėtinai kvaila ir tuo pačiu neįtikėtinai juokinga. Taigi kaip ir būdinga tokiuose filmuose, tėvai atrodo didesni vaikai nei patys vaikai. Dukros smarkiai subrendusios, atsakingos, žinančios, kaip „veikia“ seksas, o štai suaugusiųjų trijulė neįtikėtinai vėjavaikiška. Tipažiniai kvaili charakteriai išties kelia nuotaiką, o seksualinės „pamokos“ šiam filmui toli gražu netinka mokyklinio amžiaus žiūrovui, bet kaip tik dėl to visi – tuo beveik šventai tikiu – sužiūrės, nes juk tai komedija, juk tai John Cena, juk tai filmas šmaikščiai apie seksą... visgi vaikams šio filmo nerodyčiau, nors jeigu man būtų kokie penkiolika, juokčiausi iki pamėlynavimo.

Visgi smagi komedija suaugusiems, nors ir išgirta kino kritikų, visgi be šmaikščių situacijų, kurios sukonstruotos pagal klišes, daugiau filme kažin ar ko rasite. Panašiai kaip ir „Blogos mamos“ – juokiesi, juokiesi, o po to tiesiog lieka kažkoks apmaudas. Tai akimirkos filmas, man jis pasirodė šįkart standartinis, priimtinas, nieko pernelyg ypatingo, tačiau akimirkai pakeliantis nuotaiką.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb:6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Be stabdžių" / "Tranwreck"

Sveiki,

Komedija „Be stabdžių“ (angl. Trainwreck) (2015), sakyčiau, šiemet yra viena iš geresnių komercinių komedijų. Gal dėl to, kad iš esmės simpatizuoju režisieriui Judd Apatow filmams, ypač man kažkada pasirodė šmaikštus „Sunokusios pamergės“, kai nejučia plyšo žandai ir skaudėjo šonkaulius. „Be stabdžių“ taip pat turi savitų juokelių rinkinį, kuris garantuoja, kad privers šyptelt net didelį skeptiką.

Tikriausiai visiems labiausiai į akis krito, kad pagrindinė aktorė ne Holivudo formos, nors komedijos aktorės apskritai nėra išlietos vienos formos kaip Kinder kiaušiniai. Kol visi raukėsi, kodėl tokia, cituoju, „baisi aktorė parinkta“, aš tyliai apsidžiaugiau, kad režisierius pasirinko būtent tokią, o ne eilinį irisą vyrų ir lesbiečių akims tenkinti. Aktorė Amy Schumer, beje, pati parašė šiam filmui scenarijų ir atliko pagrindinį vaidmenį. 

Sakytume, komedija kaip komedija, kai kas piktinosi, kad per prasta juosta, nes nėra lėkštesnių juokelių – yra ir lėkštų juokelių, yra ir „apie antrą galą“, yra ir siužetas visai neblogas. Mergina, vaikystėje pamokyta neturėti nuolatinių santykių, atsiduoda „antro galo medžioklei“ ir nebejaučia natūralių santykių stygiaus, kol vieną dieną... Ir toliau viskas lyg ir nuspėjama bei žinoma. Labiausiai kone springau, kai mergina atėjo su raumeninguoju John Cena į kino teatrą žiūrėti filmo „Šunų vedžiotojas“ – neįtikėtinas kadras, kai kine Daniel Radcliffe vedžioja nesuvaldomą šunų būrį. Bet ne tai yra didžiausia staigmena, o tai, kad tokioje komedijoje nusifilmavo Tilda Swinton, kurią esame įpratę labiau matyti „rimtame kine“. Kolega pakuždėjo man į ausį: „Ar čia tikrai ji? Kodėl ji panaši į moterį?“ Taigi. Tokios Tildos Swinton tikrai dar niekur nematėte, kaip ir kiekviename jos filme, ji tiesiog būna visai kitokia...

Sakyčiau, filmas geras, juokingas, šmaikštus, pateisinantis gana geros holivudinės komedijos kanonus, todėl negailėsiu ir balų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela