Maištinga Siela
Sveiki,
„Knygos man yra
pabėgimas. Nesvarbu, kur būčiau – lėktuve, viešbučio kambaryje ar užkulisiuose
– atsivertusi knygą aš akimirksniu nusikeliu į kitą pasaulį. Tai mano ramybės
oazė chaotiškame gyvenime.“ Dua Lipa
Dua Lipa pastaraisiais
metais tapo viena ryškiausių literatūros populiarintojų pasaulyje, įrodydama,
kad popmuzikos ikonos įvaizdis puikiai dera su intelektualiu smalsumu. Jos
aistra knygoms nėra tik paviršutiniškas laisvalaikio leidimo būdas – tai gilus
emocinis ryšys su pasakojimo menu. Atlikėja ne kartą pabrėžė, kad intensyvių
turų ir nuolatinio skubėjimo metu knyga jai tampa savotišku inkaru, leidžiančiu
rasti ramybę ir privatumą viešumo kupiname gyvenime. Jos įkurta platforma „Service95“
ir ten veikiantis knygų klubas tapo erdve, kurioje milijonai gerbėjų kartu su
ja gilinasi į sudėtingas temas, pradedant šiuolaikine grožine literatūra ir
baigiant skaudžiomis istorinėmis dramomis.
Skaitymas dainininkei yra
ne tik pramoga, bet ir svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis, turtinantis jos
žodyną bei plečiantis empatijos ribas. Dua Lipa ypač vertina kūrinius, kurie
nagrinėja tapatybės, tremties ir žmogiškojo atsparumo klausimus – tai atsispindi
ir jos pačios vertybėse. Ji dažnai sako, kad kiekviena perskaityta istorija
suteikia galimybę bent trumpam pagyventi kito žmogaus kailyje, o tai jai, kaip
autorei, yra neįkainojama patirtis. Šis „knygų žiurkės“ (bookworm) įvaizdis
suteikia jos asmenybei papildomo gylio ir įkvepia jaunąją kartą vėl atrasti
popierinės knygos malonumą skaitmeniniame amžiuje.
Maištinga Siela
Sveiki,
skaitytojai,
Vakar albanų kilmės pop
muzikos atlikėja Dua Lipa išleido naują singlą pavadinimu „Training
Season“ (Treniruočių sezonas). Tai antrasis atlikėjos singlas iš būsimo
jos trečiojo studijinio albumo. Kol kas neatskleidžiama, kada albumas turėtų
pasirodyti, tačiau tai turėtų nutikti šiemet. Šiaip Dua Lipa daro gerą popsą,
kuris dažnai tampa metų dainų įvykiais, pastarąsias dainas galima girdėti už
kiekvieno kampo, jos tampa nostalgiškomis ir įsimenamomis, kitaip sakant,
kultinėmis. Naujasis singlas, neslėpsiu, man labiau patinka už „Houdini“ ir
skamba kabinančiai ir gerai. Ar daina ir būsimo albumo dainos taps metų didžiausias
pop hitais? Sunku pasakyti, tačiau tai, ką šioje dainoje Dua Lipa daro, man
patinka.
Daina apie nusibodusius
vidutiniškus pasimatymus, iš kurių neišeina normalūs santykiai. Daina šiek tiek
ironiška ir, žvelgiant iš moteriškos perspektyvos, atrodo įnoringa, nes panelė
nori būti sužavėta mačo ir nemėgsta lepšių. Ar daina seksistinė? Irgi sunku
pasakyti, tačiau juntamas Dua Lipos asmeniškumas ir tikriausiai pastarųjų kelerių
metų jos asmeniniai nusivylimai. Žinote, kuo man Dua Lipa dar patinka? Kad be muzikos
ji labai daug skaito rimtos grožinės literatūros! Visai neseniai žiūrėjau
tinklalaidžių įrašus, kur ji kalbasi apie skaitymą su rašytojais, todėl buvau
labai nustebintas! Ji taip pat dalyvavo Booker Prize ceremonijoje ir net rėžė
kalbą apie skaitymą. Kiek garsių atlikėjų galėtų pasigirti tokiu aistringu
pomėgiu? Tad pasiklausykime naujausios jos dainos „Training Season“.
[žodžiai / lyrics]
Dua Lipa – Training
Season
Are you
Someone that I can give
my heart to?
Or just the poison that
I'm drawn to?
It can be hard to tell
the difference late at night
Play fair
Is that a compass in your
nature?
Or are you tricky 'cause
I've been there?
And baby, I don't need to
learn that lesson twice
But if you really wanna
go there
You should know I
Need someone to hold me
close
Deeper than I've ever
known
Whose love feels like a
rodeo
Knows just how to take
control
When I'm vulnerable
He's straight talking to
my soul
Conversation overload
Got me feeling vertigo
Are you somebody who can
go there?
'Cause I don't wanna have
to show ya
If that ain't you, then
let me know, yeah
'Cause training season's
over
I try to see my lovers in
a good light
Don't wanna do it just to
be nice
Don't wanna have to teach
you how to love me right
I hope it hits me like an
arrow
Someone with some
potential
Is it too much to ask
for, who understands?
I need someone to hold me
close
Deeper than I've ever
known
Whose love feels like a
rodeo
Knows just how to take
control
When I'm vulnerable
He's straight talking to
my soul
Conversation overload
Got me feeling vertigo
Are you somebody who can
go there?
'Cause I don't wanna have
to show ya
If that ain't you, then
let me know, yeah
'Cause training season's
over
Can you compete?
Now is your time
Run when you hear that
whistle blow
Are you on my team
Or stuck on the sidelines
Waiting for someone to
tell you to go?
For someone to tell you
to go
You should know I
Need someone to hold me
close
Deeper than I've ever
known
Whose love feels like a
rodeo
Knows just how to take
control
When I'm vulnerable
He's straight talking to
my soul (If that ain't you then let me know, yeah)
Conversation overload
'Cause training season's
over
'Cause training season's
over
Training season's over
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Nežinau labiau rožinės
vasaros nei šios. Nei per pirmuosius šaltibarščių festivalius, nei Laisvės
partijos rinkimus. Viską nustelbė Gretos Gerwig filmas „Barbė“ (angl. Barbie)
(2023), kuris tapo pelningiausiu savo kampanijos filmu, aplenkęs net Hario
Poterio dalis. Gerwig puiki režisierė, jos filmai „Boružėlė“ ir „Mažosios
moterys“ prasimušė į populiarumo viršūnę, o „Barbė“ nuo šiol dar ir moters
režisierės rekordas. Keista, kai vis dar kalbame apie tai, kad moteris gali,
nes tai kartu ir filmo turinys. Žinoma, filmo komercinę sėkmę nulėmė didžiulė
reklaminė kampanija bei specialiai vyresni ir jau karjeras sukūrę pagrindiniai
aktoriai Margot Robbie ir Ryan Gosling bei specialių žvaigždžių garso takeliai.
Sunku kalbėti apie „Barbę“,
nes ji išanalizuotą profesionalų ir mėgėjų nuo A iki Z feministiniais,
socialiniais, ekonominiais ir kitais aspektais. Gal iš tikrųjų filmo pradžioje
nuskambėjusi frazė, kad Barbė pakeitė viską, yra tiesa, o ne lozungas. Nes ji
darė poveikį madai, grožio ir seksualumo standartams, moterims, kurios ne tik
striptizo šokėjos ir namų šeimininkės, bet ir gydytojos, mokytojos, kosmonautės
ir t. t. Iš tikrųjų filmo siužetas juk nėra įmantrus. Jis vaizduoja klasikinę
blondinę Barbę, kuri gyvena žaisliniame plastiko pasaulyje, tačiau patenka į
realų pasaulį, kuriame ima jausti jausmus, suprasti žmones, tačiau Gerwig dar
panaudoja ir lyčių stereotipus, kuriuos sieja su galia dominuoti ir nustatyti
pasaulio standartus. Barbės kampanijos viršūnėje sėdi ne kūrėja (ji tik kukli
senutė sandėliuke), bet savininkas VYRAS. Stipriausioji filmo korta tampa
išvirkštinio lyčių galios pasaulis: Barbės pasaulyje dominuoja moterys, o
tikrovėje – vyrai. Kenas pabuvojęs tikrovėje atneša į moterišką pasaulį vyrų
stereotipus ir sukuria chaosą. Moterys barbės greitai randa klasikinius būdus
(susietus su manipuliacija ir apgaule) pasitvarkyti sau reikalus, taigi tie
patys stereotipai tampa ir kovos priemone.
Iš vienos pusės filmas
neanalizuojantiems gali būti plokščias ir nelabai vykusiai komiškas, neturintis
parako, bet taip nėra. Kiekviena dirbtina scena turi savas potekstes,
sukonstruotas iš lėlių namelio ir pasaulio principų, atliepiančius šio pasaulio
seksistinius, nelygiateisiškumo ir grožio standarto stereotipus. Filmą galima
vadinti ir lyčių karais. Visgi po filmo galvojau, jog gera būti ta Barbe, bet
kartu tai yra ir prakeiksmas, nes tampi vyro pasaulio ir savo įsitikinimų, kurį
tau primetė, verge. Iš kitos pusės tas plastikinis standartų pasaulis tampa
akstinu pačioms moterims pabėgti nuo patriarchato į savo pasaulėlį. Barbė
staiga tampa socialinės ekonomikos galios simboliu, kuri įkūnija dviprasmybes: džiaugsmą
ir vargą; tobulumą ir kančią, ir t. t.
Manau, filmas yra pavykęs,
primityvokos klišės šįkart veikia žaidybiniu principu apmąstyti, o kas slypi už
lyčių soc. standarto, elgsenos ir vertinimo kriterijų. Retai kada juokiausi,
stebėjausi, kad filmas nejuokingas, o rožinė spalva – karo spalva. Keno
perspektyva irgi įdomi, bet, tiesa, neišplėtota, jis tik priemonė paryškinti
moters padėtį patriarchate. Kaip gyventi vyrams su užmesta dirbtinoka
džentelmeno perspektyva? Gal kas dar sukurs panašų filmą. Visgi po filmo kirbėjo
tik viena simbiozinė mintis: Dieve mano, juk gyvename tik kartą, negi mes iš
tikrųjų murgdomės tokiuose kvailuose stereotipuose ir vienas kitam
primetinėjame standartus, o neatitikę jų vis dar piktinamės ir jaučiamės kalti?
Gyvename būtent taip, patikėkite. Barbė sudeda daug svarbių akcentų, nors
žiūrėti ir nebuvo pro komercines klišes lengva ir surikiuoti visas mintis.
Filmas, kai klišės pasitarnauja!
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Prisimenate iš D. Camerono filmo „Titanikas“
tą makabrišką ir keistai atrodančią sceną, kai muzikantai ant skęstančio denio
ėmė groti muziką, o kiti valtelėmis bandė išsigelbėti? Po to tą sceną
parodijavo „Simpsonuose“ ir iki šiol man ji neaiški, ar turi ką nors bendro su
realybe, ar ne. Visgi naujasis Dua Lipa naujausios dainos „We‘re
Good“ pirmiausia patraukia dėmesį dėl atpažįstamos „Titaniko“ filmo
idėjos vaizdo klipe. Koncertuojanti atlikėja ir į puodą nepakliuvęs omaras abu išsigelbsti
iš skęstančio laivo ir puodo. Aišku, tai simbolizuoja makabriškas skyrybas ir
staiga „Titanikas“ metaforiškai įgauna ne vien tik skendimo ir pabaigos prasmę,
bet dar ir priešingai – galimybę pradėti gyventi kitaip.
„We‘re good“ – tai naujasis Dua
Lipa singlas, skirtas naujam „Future Nostalgia“ albumo leidimo versijai, kuri
vadinasi „The Moonlight Edition“. Regis, „Future Nostalgia“ niekaip nepalieka
atlikėjos, dar pernai buvo pasirodęs remiksų albumas su garsiausiomis šių dienų
atlikėjomis, šįkart išleidžiama jau trečioji albumo versija su kiek kitokiu
muzikiniu prieskoniu. Lyginant „We‘re good“ su ankstesnėmis to albumo dainomis,
akivaizdu, jog daina nebetelpa į ano albumo rėmus. Idėjiškai ir muzikaliai
daina nebeprimena šokiu disco pop dance ritmo ir lengvumo, sakyčiau,
atlikėja žvelgia dar seniau, iš muzikinių aranžuočių semiasi dar prieš disco
buvusiame muzikos stiliuje – ramus soul blues skambesys. Bet kokiu
atveju daina lengvai įsimenama ir paniūniuojama. Nepasakyčiau, kad esu šios
dainos didelis klausytojas, tačiau bendrai klausant ir žiūrint šį netikėtai iš „Titaniko“
pritaikytas scenas vaizdo klipui, atrodo išties gerai.
Žodžiai / lyrics
Dua Lipa - "We're
Good"
I'm on an island
Even when you're close
Can't take the silence
I'd rather be alone
I think it's pretty plain and
simple
We gave it all we could
It's time I wave goodbye from the
window
Let's end this like we should and
say we're good
We're not meant to be like
sleeping and cocaine
So let's at least agree to go our
separate ways
Not gonna judge you when you're
with somebody else
As long as you swear you won't be
pissed when I do it myself
Let's end it like we should and
say we're good
No need to hide it
Go get what you want
This won't be a burden if we both
don't hold a grudge
I think it's pretty plain and
simple
We gave it all we could
It's time I wave goodbye from the
window
Let's end this like we should and
say we're good
We're not meant to be like
sleeping and cocaine
So let's at least agree to go our
separate ways
Not gonna judge you when you're
with somebody else
As long as you swear you won't be
pissed when I do it myself
Let's end it like we should and
say we're good
Now you're holding this against
me
Like I knew you would
I'm trying my best to make this
easy
So don't give me that look, just
say we're good
We're not meant to be like
sleeping and cocaine
(Like sleeping and cocaine)
So let's at least agree to go our
separate ways
(To go our separate ways)
Not gonna judge you when you're
with somebody else
As long as you swear you won't be
pissed when I do it myself
Let's end it like we should and
say we're good
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Kaip ir kasmet pasižiūriu pagal
Rolling Stone, Billboard ir kitų įtakingų ir populiarių internetinių puslapių sudarytus
geriausių muzikos albumų topus. Šiandien noriu pasidalyti būtent Rolling Stone
sudarytą top 50 geriausių praėjusių metų muzikos albumų sąrašu. Iš to sąrašo
peržiūrėjau pirmuosius 20. Visada juose randu kažko nematyto, negirdėto ir
absoliučiai netikėto!
1. Taytor
Swift – foklore
Rolling
Stone įvardijo šį albumą kaip metų albumą, kuris atėjo ir užpildė
saviizoliacijos erą, pripildė mūsų namus nekomercinio, o tyro ir kitokio Taylor
Swift požiūrio į muziką ir gyvenimą. Galima sakyti, kad tai karantiniškiausias
2020 metų albumas. Kaip geriausias dainas Rolling Stone išskyrė „August“ ir „Mirrorball“.
2.
Fiona Apple – Fetch the Bolt Cutters
Ar
kas nors girdėjo šią atlikėją? Aš ne! Pasirodo moteris jau dainuoja ne vieną
dešimtmetį ir yra netgi garsi. Jos neįprastas naujasis albumas tapo internetine
sensacija, jis į pirmuosius numerius įtrauktas daugelyje muzikos platformų. Tai
Fionos evoliucija, jos tekstai apie maištą, nesitaikstymu su etiketu ir
primestais reikalavimais, lesbietiškos meilės reikalai ir kiti dalykai skamba
šuns lojimo, būgnų mušamųjų makalynėje ir išgaunama punk roko išpažinties lyrika.
3. Bad
Bunny – YHALQMDLG
Ispaniškas
albumas, repo ir regetono ritmu perteikti socialiniai dainų tekstai, kurie
tikriausiai patiks latino muzikos klausytojams ir, aišku, tokio tipo muzikos
klausytojams. Nemažai keiksmų, socialinio pykčio, santykių aiškinimosi. Tokie
tekstai dažnai verčia susijaudinti, besąlygiškai priimti kaip žinutę apie
kolektyvinį skausmą.
4. Bob
Dylan, – Rough and Rowdy Ways
Niekada
nebuvau šio atlikėjo gerbėjas. Man atrodo, kad tiesiog nespėjau „įšokti“ į šio
atlikėjo traukinį. Bobas ištikimas savo stiliukui, tai arti dainuojamosios
poezijos, savotiško svingo ir tai, kas priklauso tik Bobui Dylanui. Atlikėjas
tylėjo beveik dešimtmetį. Naujausias jo albumas ironiški anekdotai, primenantys
satyrinius stad up‘us.
5. Dua
Lipa – Fiture Nostalgia
Nieko
nuostabaus. Tikriausiai geriausias metų disco ir šiuolaikinės šokių muzikos
mišinys, kuris daugeliui praskaidrino karantino laikotarpį. Labai tolygus,
energetiškai ir idėjiškai apgalvotas pop albumas su itin patraukliai lengvais
tekstais.
6. Run
the Jewels – RTJ4
Nieko
apie tai nežinau ir negirdėjau! Žodžiu, hiphopas nėra mano muzika, tai
tikriausiai toliausiai, ką galiu klausytis, tačiau šiam albumui kūrėjai sudėjo
paskutiniųjų kelerių metų JAV neramumus. Tekstai persisunkę socialine ir
politine kritika. Reperis deda ant Donaldo Trumpo, varo už juodaodžių
aktyvistus, apdainuoja nušautuosius, rasizmą, nelygybę. Manau, tai JAV
juodaodžių muzikos ir gyvenimo realybės sintezė, kuri mums, lietuviams, labai
tolima.
7. Waxahatchee
– Saint Cloud
Atlikėja
gilinosi savo Alabamoje esančias šaknis, rėmėsi country stiliaus tos valstijos
garsenybių muzikos receptūra. Paprasta, švaru.
8. Lil
Uzi Vert – Eternal Atake
Ne
mano muzika, sunkiai klausosi, nors suprantu tą idėjinį hiphopo ir repo mišinį,
įtraukiant aštunto ir devinto dešimtmečio filmų, žaidimų apie ateivius
retrospektyvą, kryžminant su ateivių kultūra ir šiuolaikiniais kompiuterinių
žaidimų garso takeliais. Atlikėjui pavyko išgauti kažką savito ir unikalaus,
tačiau malonumui tokios muzikos kažin, ar klausyčiausi.
9. Jessie
Ware – What’s Your Pleasure?
Netikėta
iš šio sąrašo! Tai išties gerai skambantis pop disco stiliaus derinys. Šito
albumo jau noriu! Hipnotizuojantis ir vienalytis albumas paskandina „Studio 54“
laikų nostalgijoje, rekonstruoja ir pritaiko mūsų hermetiškiems karantino
laikams.
10. Phoebe
Bridgers – Punisher
Grynas
ir švarus indi stiliaus melancholinių baladžių rinkinys, primenantis tam tikrus
Lanos del Rey kūrinius. Paklausiau keletą kūrinių – unikalūs keistuoliški
tekstai, primenantys pasakas apie jūreivius, krokodilus. Jauku tarsi namuose.
11.
Lady Gaga – Chromatica
Apie
šį albumą tyliu. Esu jį visą nuodugniai aptaręs. Yra labai gerų dalykų ir
nelabai.
12. Bruce
Springsteen – Letter to You
13. City
Girls – City on Lock
Man
regis, man reikia priaugti iki tokios muzikos. Kai išgirstu tuos pietų Floridos
juodaodžių muzikos ritmus, man regis, visada išnyra vaizdelis, kuriame
pusnuogės juodaodės visaip gašliai kraipo sėdmenis. Šis albumas toks! Nors jame
daug sekso, nepasitenkinimo, kovos su a velnias žino kuo ir moterų kvartalo
solidarizavimas į bendriją vis dar atrodo keistas: noriu, kad nebūčiau laikoma vien
tik pisama mašina, tačiau dainuodama visada išsiskečiu ir imituoju lytinį aktą.
Dviprasmiška vizuali provokacija, kuri niekaip nepapildo tekstų.
14. Haim
– Women in Music Pt. III
Ne viskas
man patiko, bet yra įdomių sąskambių!
15. Flo
Milli – Ho, Why Is You Here?
Dar
viena juodaodė atlikėja (ar jau pasirodžiau kaip rasistas?), tačiau kad
juodaodė – viskas tvarkoje, bet ji vėl dainuoja kaip ir visos: kokios visos
kalės, bet aš vis tiek geresnė kalė, nes esu karalienė, kuri kitoms kalėms
parodo, kur jų vieta. Boring.
16. BTS
– Map of the Soul: 7
Azijiečių
vaikinų naujasis albumas skamba gerai, manau, jeigu būčiau 15 metų jaunesnis,
klausyčiausi.
17. Fleet
Foxes – Shore
Indiroko
stiliaus albumas, kuriame švelnia roko maniera apdainuojamos gyvenimo grožio
paieškos, bendruomeniškumas. Yra gerų ten dalykų, patikėkite.
18. Moses
Sumney – Græ
Sunku
su kažkuo palyginti, tai tarsi šamaninė muzika sukryžminta su poezijos
pavasariu, gospelu, repu, hiphopu, dejonėmis ir kliedesiais. Iš pradžių atrodo tyčia
nesuderinta, o kai kada atrodo, kad autoriui pavyko išgauti kažką unikalaus.
Tokią muziką, sakyčiau, dar verta patyrinėti.
19. Chloe
x Halle – Ungodly Hour
Jeigu
jums kada nors patiko Janet Jakcson RandB malonaus aksominio kuždesio dainavimas,
manau, šios atlikėjos kaip tik jums.
20. Ashley
McBryde – Never Will
Country
muzikos garsai, manau, daugeliui visai praeis.
Tolesnį
Rolling Stone topą galite pasižiūrėti originalų kalba ČIA.
Jūsų
Maištinga Siela