Rodomi pranešimai su žymėmis Dane DeHaan. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Dane DeHaan. Rodyti visus pranešimus

2018 m. rugsėjo 9 d., sekmadienis

Filmas: "Priešnuodis gyvenimui" / "A Cure For Wellness"


Sveiki,

„Karibų piratų“ režisierius G. Verbinski pasuko netikėta linkme ir pristatė visai kitokio žanro filmą „Priešnuodis gyvenimui“ (angl. A Cure for Wellness) (2016), kurį pakankamai sukritikavo kino kritikai, tačiau šiame filme atradau netikėtai įdomių dalykėlių. Visų pirma filmo žanras labai sumiksuotas, čia ir mistikos, ir mokslinės fantastikos, ir psichologinis trileris, ir drama... Ištisa virtinė žanrų ir pastangų išgauti išties sudėtingos struktūros ir nuolat išlaikantį dėmesį filmą.

Sutinku, kad filmas iš esmės labai įtraukiantis, net nesitikėjau, kad beveik pustrečios valandos šioji mistinė istorija taip mane pakerės. Šveicariško tipo kalnuose, senoje pilyje, kurioje įrengta reabilitacinė ligoninė, gyvena pakvaišęs daktaras, kuris įvilioja jauną ambicingą verslininką į savo ligoninę, kurios paslaptys išties kaitina kraują. Nors filmas pilnas mistikos, režisierius galėjo apskritai padaryti dar geriau – gotikinį pasakojimą, tada atmosferinis įspūdis būtų sustiprėjęs, kaip antai puikiai tai veikė tokiuose filmuose kaip „Purpurinė kalva“ ar „Interviu su vampyru“, tačiau režisierius lyg ir tausoja save, lyg ir nori atrasti savitą braižą... Visgi mistikos iš esmės filmui netrūksta, galiu pagirti išties nenuobodų scenarijų, apie tas akimirkas, kai tikrai viskas nenuspėjama ir išlaikoma intriga – kas tie džiūstantys kūnai, kas tie padarai vandenyje ir kt. Dažnai tokio tipažo filmuose aiškios kulminacinės filmo vietos, aišku, ką pasakys vienas ar kitas herojus, šiame filme kažkaip tas nekrinta į akis, nors ir esama tam tikrų šablonų ir pasakojimo klišių.

Visgi silpniausia filmo vieta yra, sakyčiau, struktūra, susijusi su montažu, kadangi veriasi ne viena akis badanti pasakojimo logikos stokos bedugnė. Kaip antai per miškus krentantis automobilis, kuris staiga vėl atsiduria ant kelio, o niekur nebuvęs briedis staiga ima šlubčioti vėl nežinia iš kur atsiradęs... Gali būti, kad jus sunervins pagrindinio veikėjo elgesys, kuris kietakaktiškai primena tuos tipažinius veikėjus iš panašių filmų, gali būti, kad jums nepatiks incesto atvejis, tačiau visumoje man asmeniškai filmas labai patiko ir buvo dar po jo apie ką pagalvoti. Ypač turėtų sužavėti toji nemirtingumo ir amžino eleksyro išgavimo būdo atvejis, kurį išgavo baronas „daktaras“. Gal seniai bemačiau tokį filmą, kuris iš esmės priminė „Stounhertso beprotnamį“, tad nesinori prie šio filmo nė kabinėtis, nors tikiu, kad daug kas suras jam priekaištų, tačiau patirtas pasakojime malonumas užgožė daugelį trūkumų.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 47/100
IMDb:6.4


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis

Filmas: "Valerianas ir tūkstančio planetų miestas" / "Valerian and The City of A Thousand Planets"



Sveiki, kino žiūrovai,

Senasis gerasis prancūzų režisierius Luc Besson grįžo prie savo kultinio „Penktojo elemento“ manieros ir sukūrė panašų mokslinės fantastikos veiksmo nuotykį „Valerianas ir tūkstančio planetų miestas“ (angl. Valerian and City of A Thousand Planets) (2017). Šįkart garsią ukrainiečių manekenę keičia šių dienų mega modelis Cara Delevingne, tačiau kai kurie ateivių modeliai vis dar išlikę iš prieš dvidešimt metų pateiktame „Penktajame elemente“.

Pasakojimas be galo spalvingas, žaižaruojantis, žadinantis ir plečiantis vaizduotę. Pirmosios dešimt pirmųjų minučių filmas savo kompiuterine grafika sukelia geresnio civilizacinio modelio tolimojoje planetoje pajautą. Tačiau idilišką gyvenimą sugriauna kosminiai karai, į kuriuos įsivėlusi netobula žmonių rasė... Iš esmės toliau filmas siužetiškai tampa standartiniu pasakojimu, kuris prisodrintas veiksmo, šaudynių, trupučiu flirto, trupučiu banaliai patiktų vertybinių aspektų ir kaip jau įprasta, filmas kiek dėl to nuvilia, nes nuspėjimas. Nuotaiką bežiūrint skaidrina stebuklingas pasaulis, kuris iš esmės įtikina ir tik dėl jo ir verta žiūrėti šį spalvingą ateities vizijos reginį. Kiti aspektai tiesiog be atmosferos ir grafikos menkai veikia ir čia nori nenori imi lyginti su D. Cameron‘o „Įsikūnijimu“, kuriame jau buvo sukurti kai kurie sprendimai ir efektai, kuriuos L. Besson panaudojo šiame pasakojime, pavyzdžiui, karingos rasės įsiveržimas į taikios ir aukštesnės kultūros planetą su aiškia naikinimo taktika.

Visgi filmas sunkiai veiktų, jeigu jame nebūtų to ryškaus dualumo – blogis prieš gėrį, karas prieš taiką, išnaudojimas prieš laisvę ir kt. Čia kaip kompiuteriniame žaidime, jau nuo pat pradžių žinai, kurioje pusėje stovi, kas turi nugalėti ir dėl to filmas toks... Kaip ir kiti prabangūs filmai, kurie siūlo ne provokaciją, bet pramoginį reginį be menkiausios sumaišties. Kitą vertus, filmas truputį dvelkia kaip užsakymu specialiai pateikti masėms, bet juk toks kinas formuoja mūsų įsitikinimus apie ateitį ir kontaktus su nežemiškos kilmės būtybėmis. Nepaisant vienplanio ir siauro prasmių lauko, filmas kaip smagi pramoga veikia ir nesigailiu žiūrėjęs į tą puikią aukštesnės, nekerštingos civilizacijos egzistavimo (kodėl tai negalėtume būti mes?) galimybę. Tiesa, visgi Milla Yovovich „Penktajame elemente“ ir kituose filmuose atrodo kur kas geresnė aktorė už Carą, tai akivaizdžiai matosi, kai jaunajai aktorei tiesiog nepavyksta atsipalaiduoti ir būti kitokia tam tikrose situacijos, todėl veidelyje matosi įtampa, susikaustymas ir pastangos.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 51/100
IMDb:6.5


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. balandžio 14 d., pirmadienis

Filmas: "Nužudyk savo mylimuosius" / "Nužudyk tuos, kuriuos myli" / "Kill Your Darlings"




Sveiki, kino gurmanai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino juostą „Nužudyk savo mylimuosius“, Kino pavasario festivalyje filmas buvo pristatytas pavadinimu „Nužudyk tuos, kuriuos myli“ (angl. Kill Your Darlings) (2013). Nepūsdamas į akis į miglos, pasakysiu, kad filmas iš dalies yra nuviliantis, juolab kad labai laukiau, kada pasirodys dar vienas filmas apie bitnikų kartos judėjimą, kurio rate pasirodys vienas ryškiausių šios kartos rašytojų Džekas Keruakas.

Bet filmas ne apie Dž. Keruaką, tą taip pat labai greitai galima suprasti iš filmo anonso, tačiau filmas nepateisino lūkesčių. Aišku, filme bandyta atkurti autentišką bitnikų kartos besiformuojančią terpę – narkotikai, alkoholis, maištingas elgesys, Kolumbijos universiteto taisyklių laužymas ir, žinoma, homoseksualumas. Būtent ant homoerotikos filmas ir laikos – žydo Aleno simpatija ir meilė Lucienui, subtilios erotikos derinys, mažai nuogybių, daug ambicijų kūrybos atžvilgiu, tačiau filmas nepasirodė sodrus, laikmečio detalės parodomos, tačiau neišgyvenamos, neišnaudojamos iki galo, galimas daiktas, dėl riboto filmo biudžeto. Taip pat neatskleista bitininkų kartos tendencijos, jos pavaizduotos gana paviršutiniškai, labiau susitelkta į homoerotikos pasakojimą.

Britų aktoriui, amžinam Hariui Poteriui Daniel Radcliffe pagaliau išsipildė sena svajonė – suvaidinti gėjų, mat, aktorius jau ilgą laiką spaudoje simpatizuodavo LGBT žmonėms, kad net pats buvo ne kartą palaikytas homoseksualiu. Šįkart jaunasis aktorius suvaidino žydą Alleną – žydraakis aktorius tapo rudakiu kukliu studentu, kuris pamažu tampa maištinguoju rašytoju. Filme šmėkšteli ir mano pamėgta Elisabeth Olsen, Dane DeHaan ir kt. Šiaip šio filmo nė už ką nebežiūrėčiau antrą kartą, tačiau, aišku, jis nėra toks prastas, tą pastebi ir kino kritikai, jis turi savo idėją, savotiškos, prigesintos charizmos, bet iš esmės nieko ypatingo filme neįžvelgiau ir nepamačiau, bet taip pat nesigailiu jo ir žiūrėjęs.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb:6.5


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gruodžio 21 d., penktadienis

Filmas: "Virš įstatymo" / "Lawless"



Sveiki visi,

Šiais metais Kanų kino festivalyje debiutavo apokalipsinės dramos „Kelias“ kūrėjo naujausia režisieriaus John Hillcat kriminalinė drama „Virš įstatymo“ (Lawless) (2012 m.). Šiaip iškart užbėgsiu už akių ir pasakysiu, kad šio filmo visai net neketinau žiūrėti, nes visokiausi gangsteriai kine manęs toli gražu nežavi, tačiau iš šio režisieriaus galima tikėtis ir staigmenų, net jei filmas apie gangsterius. Nepamenu net kokią paskutinę dramą mačiau šia tema... Ar tik nebus 2009 metų pristatyta gangsterinė drama „Visuomenės priešais“ su J. Depp  ir M. Cotillard? Tąkart filmas pasirodė „visai nieko“, bet ryškesnių įspūdžių taip ir neišsaugojau...

„Virš įstatymo“ – tai be jokios abejonės mane kažkiek nustebinęs filmas – gerąja prasme, nes joje atradau visus išsiilgtus gero filmo elementus. Žinote, kai režisierius talentingas, o scenarijus nebanalus ir nevienkryptis apie įsimylėjėlius, tai jau šis tas išeina. Šįkart tai pusiau istorinė drama apie tris brolius Sauso įstatymo eroje Amerikoje, kai pjaunasi valstybės pareigūnai su nepaklusniais kaimo pilstuko gamintojais ir platintojais. Tai laikai, kai nesilaikyti įstatymo yra garbinga, o korumpuotoji valstybė tampa ne tik provincijos, bet ir visos šalies priešu. Žinote, iš pradžių kiek mane nervino per platus istorinis kontekstas, personažai murzinais veidais mainėsi, vežiojo stiklainiuose degtinę, kažkas įvažiuodavo, pašaudydavo – ir nesupranti, kada megsis siužetinė linija (o gal jau mezgasi?), nes istorinis kontekstas per daug jau ryškiai iš pradžių pasirodo piešiamas, tačiau tik įpusėjus juostai, supranti, kad viskas gražiai susigula į priežasčių ir pasekmių pradalges. 

O šiaip tai pakankamai gerai realizuota realiai egzistavusių brolių gyvenimo istorija ir jų nemirtingumo legenda. Čia viskas kaip ir paprasta: blogiukai prieš geruosius, paraleliai mezgasi (ir ačiū Dievui, kad ne pagrindinės!) pašalinės meilės istorijos. Pakankamai žinomi aktoriai neleidžia nesistebėti naujaisiais amplua, man asmeniškai įtikinamiausias buvo kietasis brolis Fosteris (aktr. Tom Hardy), nors pagrindinis vairas buvo patikėtas jaunėliui broliui Džekui (aktr. Shia LaBeouf), kurio asmenybė istorijos eigoje labiausiai evoliucionuoja ir tas virsmas, naujo žmogaus atsiradimas bailio kailyje yra vienas iš ryškiausių ir įtikinamiausių filmo arkliukų. Žinoma, stiprus scenarijus ir operatoriaus darbas bei režisūriniai niuansai gal nėra tokie kitoniški ir išskirtiniai kaip filme „Kelias“, tačiau pakankamai įtraukiantys ir nenuobodūs, kaip tikėjausi filmo pradžioje.

Šiaip filmas pakankamai vyriškas, tačiau tinka ir moterims. Filmo finalas gal kiek „netikėtai tikėtas“ – nemirtingumo mito patvirtinimas ir kartu paneigimas, truputį netikėtas ir malonus sprendimas, mano akimis.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 7.3



Jūsų Maištinga Siela