Sveiki,
„Karibų
piratų“ režisierius G. Verbinski pasuko netikėta linkme ir pristatė visai
kitokio žanro filmą „Priešnuodis
gyvenimui“ (angl. A Cure for Wellness)
(2016), kurį pakankamai sukritikavo kino kritikai, tačiau šiame filme atradau
netikėtai įdomių dalykėlių. Visų pirma filmo žanras labai sumiksuotas, čia ir
mistikos, ir mokslinės fantastikos, ir psichologinis trileris, ir drama...
Ištisa virtinė žanrų ir pastangų išgauti išties sudėtingos struktūros ir nuolat
išlaikantį dėmesį filmą.
Sutinku,
kad filmas iš esmės labai įtraukiantis, net nesitikėjau, kad beveik pustrečios
valandos šioji mistinė istorija taip mane pakerės. Šveicariško tipo kalnuose,
senoje pilyje, kurioje įrengta reabilitacinė ligoninė, gyvena pakvaišęs
daktaras, kuris įvilioja jauną ambicingą verslininką į savo ligoninę, kurios
paslaptys išties kaitina kraują. Nors filmas pilnas mistikos, režisierius
galėjo apskritai padaryti dar geriau – gotikinį pasakojimą, tada atmosferinis
įspūdis būtų sustiprėjęs, kaip antai puikiai tai veikė tokiuose filmuose kaip „Purpurinė
kalva“ ar „Interviu su vampyru“, tačiau režisierius lyg ir tausoja save, lyg ir
nori atrasti savitą braižą... Visgi mistikos iš esmės filmui netrūksta, galiu
pagirti išties nenuobodų scenarijų, apie tas akimirkas, kai tikrai viskas
nenuspėjama ir išlaikoma intriga – kas tie džiūstantys kūnai, kas tie padarai
vandenyje ir kt. Dažnai tokio tipažo filmuose aiškios kulminacinės filmo
vietos, aišku, ką pasakys vienas ar kitas herojus, šiame filme kažkaip tas
nekrinta į akis, nors ir esama tam tikrų šablonų ir pasakojimo klišių.
Visgi
silpniausia filmo vieta yra, sakyčiau, struktūra, susijusi su montažu, kadangi
veriasi ne viena akis badanti pasakojimo logikos stokos bedugnė. Kaip antai per
miškus krentantis automobilis, kuris staiga vėl atsiduria ant kelio, o niekur
nebuvęs briedis staiga ima šlubčioti vėl nežinia iš kur atsiradęs... Gali būti,
kad jus sunervins pagrindinio veikėjo elgesys, kuris kietakaktiškai primena
tuos tipažinius veikėjus iš panašių filmų, gali būti, kad jums nepatiks incesto
atvejis, tačiau visumoje man asmeniškai filmas labai patiko ir buvo dar po jo apie
ką pagalvoti. Ypač turėtų sužavėti toji nemirtingumo ir amžino eleksyro
išgavimo būdo atvejis, kurį išgavo baronas „daktaras“. Gal seniai bemačiau tokį
filmą, kuris iš esmės priminė „Stounhertso beprotnamį“, tad nesinori prie šio
filmo nė kabinėtis, nors tikiu, kad daug kas suras jam priekaištų, tačiau
patirtas pasakojime malonumas užgožė daugelį trūkumų.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų
vidurkis: 47/100
IMDb:6.4
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą