Sveiki,
kino žmonės,
Turkų
režisierius Fatih Akin yra puikus tuo, kad nesibodi įvairių žanrų ir atskleisti
pačias tamsiausias Europos kontingento tautų problemas – tą galėjo įsitikinti
žiūrėdami jo filmą „Iš kitos pusės“ (2009) ar „Galva į sieną“ (2004) –
pastarasis absoliučiai buvo pranokęs mano lūkesčius. Labai apsidžiaugiau, kad galėjau
pamatyti ir dar vieną šio režisieriaus darbą „Liepą“ (vokieč. Im Juli)
(2000), kuris iš kitų režisieriaus filmų išsiskiria lengvumu ir šviesumu.
Istoriją
„Liepą“ pasakoja apie karštos vasaros kelionę iš Hamburgo į Stambulą, į kurią
leidžiasi jaunasis matematikos mokytojas. Iš esmės tai romantinė painoka meilės
istorija, kurios pagrindą sudaro keistos „besidubliuojančios“ merginos, kurios
nulemia jaunojo mokytojo likimą. Jis leidžiasi į beprotišką kelionę
pasitikėdamas vien likimu ir jo siunčiamais ženklais, todėl filmas iš esmės
sudaro bohemišką įspūdį ir yra šiek tiek mistifikuotas. Bet būtent tas
mistifikavimas, kai veikėjai patiki, kad reikia viską paleisti ir atsiduoti
nešamam įvykių, ir žavi. Nestokojama ir saikingo, skoningo humoro, kuris
ganėtinai skiriasi nuo Holivudinio lėkšto pateikimo. Dar įdomus dalykas tas,
kad visa ta kelionė vyksta per senutę Europą, todėl per kalbas, įvairius
miestus ir skirtingus tyrlaukius traukia ne tik veikėjai, bet ir dreifuojantis
kontekstas, kas iš esmės filmą savaime praturtina.
Nors
nuotykių kompozicija ganėtinai nuspėjama ir jau įsibėgėjus filmui darosi aiški
jo atomazga, tačiau dėl to žiūrėti kažkodėl nepasidaro nuobodžiau. Nors tikslas
ir aiškus, filmas įdomus dėl nenuspėjamų situacijų, pavyzdžiui, kelionė su
nepažįstamuoju, kuris dar veža bagažinėje lavoną arba persikėlimas per upę,
įsibėgėjus automobiliu ir šiaip smagūs tranzuojančiųjų nuotykiai ir
klystkeliai.
Smagu
filme matyti daugelį jau atpažįstamų europiečių aktorių, dalis jų iš kitų F.
Akin kino projektų. Nors filmas kaip ir turkų bei vokiečių, jis iš esmės
daugiatautinis tiek aktoriais, tiek įvairių kalbų gausa. Nežinau, man šis
filmas vietomis iš tikrųjų labai patiko ir norėjosi tos mistikos, laisvumo, bohemiškumo
vis daugiau... Kad filmas geras, tai yra faktas, bet palyginus jį su kitais
režisieriaus darbais, jis neatrodo pats geriausias. Visgi labai rekomenduočiau
kino gurmanams visgi pažiūrėti, ypač tiems, kurie nesibaimina romantišką naktį
užsidegti suktinukę, kad praskaidrėtų sąmonė. Beje, filmo garso takelis man
labai labai patiko kaip ir vienai iš herojų – senos dainos niekada nerūdija
kaip ir pati meilė.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų
vidurkis: 71/100
IMDb:7.8
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą