Filmas: "Valerianas ir tūkstančio planetų miestas" / "Valerian and The City of A Thousand Planets"

Sveiki, kino žiūrovai,

Senasis gerasis prancūzų režisierius Luc Besson grįžo prie savo kultinio „Penktojo elemento“ manieros ir sukūrė panašų mokslinės fantastikos veiksmo nuotykį „Valerianas ir tūkstančio planetų miestas“ (angl. Valerian and City of A Thousand Planets) (2017). Šįkart garsią ukrainiečių manekenę keičia šių dienų mega modelis Cara Delevingne, tačiau kai kurie ateivių modeliai vis dar išlikę iš prieš dvidešimt metų pateiktame „Penktajame elemente“.

Pasakojimas be galo spalvingas, žaižaruojantis, žadinantis ir plečiantis vaizduotę. Pirmosios dešimt pirmųjų minučių filmas savo kompiuterine grafika sukelia geresnio civilizacinio modelio tolimojoje planetoje pajautą. Tačiau idilišką gyvenimą sugriauna kosminiai karai, į kuriuos įsivėlusi netobula žmonių rasė... Iš esmės toliau filmas siužetiškai tampa standartiniu pasakojimu, kuris prisodrintas veiksmo, šaudynių, trupučiu flirto, trupučiu banaliai patiktų vertybinių aspektų ir kaip jau įprasta, filmas kiek dėl to nuvilia, nes nuspėjimas. Nuotaiką bežiūrint skaidrina stebuklingas pasaulis, kuris iš esmės įtikina ir tik dėl jo ir verta žiūrėti šį spalvingą ateities vizijos reginį. Kiti aspektai tiesiog be atmosferos ir grafikos menkai veikia ir čia nori nenori imi lyginti su D. Cameron‘o „Įsikūnijimu“, kuriame jau buvo sukurti kai kurie sprendimai ir efektai, kuriuos L. Besson panaudojo šiame pasakojime, pavyzdžiui, karingos rasės įsiveržimas į taikios ir aukštesnės kultūros planetą su aiškia naikinimo taktika.

Visgi filmas sunkiai veiktų, jeigu jame nebūtų to ryškaus dualumo – blogis prieš gėrį, karas prieš taiką, išnaudojimas prieš laisvę ir kt. Čia kaip kompiuteriniame žaidime, jau nuo pat pradžių žinai, kurioje pusėje stovi, kas turi nugalėti ir dėl to filmas toks... Kaip ir kiti prabangūs filmai, kurie siūlo ne provokaciją, bet pramoginį reginį be menkiausios sumaišties. Kitą vertus, filmas truputį dvelkia kaip užsakymu specialiai pateikti masėms, bet juk toks kinas formuoja mūsų įsitikinimus apie ateitį ir kontaktus su nežemiškos kilmės būtybėmis. Nepaisant vienplanio ir siauro prasmių lauko, filmas kaip smagi pramoga veikia ir nesigailiu žiūrėjęs į tą puikią aukštesnės, nekerštingos civilizacijos egzistavimo (kodėl tai negalėtume būti mes?) galimybę. Tiesa, visgi Milla Yovovich „Penktajame elemente“ ir kituose filmuose atrodo kur kas geresnė aktorė už Carą, tai akivaizdžiai matosi, kai jaunajai aktorei tiesiog nepavyksta atsipalaiduoti ir būti kitokia tam tikrose situacijos, todėl veidelyje matosi įtampa, susikaustymas ir pastangos.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bėgantis skustuvo ašmenimis" / "Blade Runner"

Sveiki, 

Jau kuris laikas mano filmų sąraše švartavosi Scott Ridley filmas „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (angl. Blade Runner) (1982), kurį man primygtinai rekomendavo ne vienas asmuo ir šiek tiek norėsiu juos nuliūdinti savo atsiliepimu. Filmas visgi manęs itin nesužavėjo, nors žiūrėjau pakankamai įdomiai, buvo filme tikrai visko daug, bet visumoje liko tik pasitenkinimas kūriniu kaip fantastiniu žanro filmu, o giluminio išgyvenimo taip ir nepajutau.

Filmas gražus vizualiai, nors ir senas, tačiau gyvi devinto dešimtmečio fantastinių filmų elementai – šukuosenos, kostiumai, technologijos, nors (irgi keista), filme vaizduojami 2019 m., kurie nebe už kulnų, atrodo, kur kas modernesni, nei pačiame filme, neminint žmonių ir roboto hibridus, to kol kas nepavyko sukurti. Visgi mintis puiki, nors akivaizdu, kad vėliau sukurtų daug fantastinių filmų, kurie vienaip ar kitaip lošia šiuo principu – kažkas kažką medžioja, kažkas yra „blogietis“, o kai kas „gerietis“. Pripažįstu šio filmo kultiškumą ir jo didžiulį indelį tolimesniems fantastinio kino darbams, visgi „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ jau nemari klasika.

Juostoje galite išvysti nemažai garsių jau į žiūrovų kartas „įaugusius“ aktorius, kuriuos vėlei ir vėlei galime išvysti nesenstančioje juostoje. Žinoma, galima analizuoti dialogus, vaidyba, scenografiją ir kitus elementus – fantastikos mėgėjai apskritai turėtų šis filmas patikti, tačiau, kaip jau minėjau, manęs jis nesujaudino, o ir scenarijus kai kuriais momentais buvo per daug nuspėjamas. Tai tikriausiai dėl to, kad ankstesni filmai pasiglemžė įvykių modelį ir jau daugelyje vietų galima numatyti, kas ir kaip bus... O juk tai fantastinis veiksmo trileris, turėtų daryti šiokį tokį įspūdį ir netikėtumo, mano akimis, kur kas geresnis režisieriaus darbas yra „Svetimas“ (1879). Deja, to man pritrūko, nors draminė dermė filme man tiko, nei 50 lavonų per 10 minučių efektas.

P. S. Kiek žinau, S. Ridley grįžta prie šio projekto ir kurs po tiek dešimtmečių antrąjį šio filmo dalį, kuriame turėtų pasirodyti tas pats Harrison Ford‘as.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela