Rodomi pranešimai su žymėmis Kelli Garner. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kelli Garner. Rodyti visus pranešimus

2018 m. vasario 12 d., pirmadienis

Filmas: "Larsas ir tikra mergina" / "Lars and the Real Girl"


Sveiki,

Filmas, pelnęs „Oskarą“ už originaliausią scenarijų ir Auksinį gaublį už pagrindinį Ryan Gosling vaidmens atlikimą – „Larsas ir tikra mergina“ (angl. Lars and The Real Girl) (2007), tiesą sakant, susižiūrėjo visai „skaniai“, tačiau tenka pripažinti, kad kaip kūrinys didelio įspūdžio nepadarė.

Viena stipriausių šio filmo sudedamųjų – R. Gosling vaidyba, kurią įvardyčiau kaip vieną įsimintiniausių jo karjeroje, nes šiaip jis vienas statiškiausių aktorių ir nors gauna išties įsidėmėtinus vaidmenis, jis man nejuslingas aktorius, tačiau šiame filme yra tai, ko dažniausiai jam trūksta – vidinės veikėjo dinamikos ir vidinės biografijos. Visa kita filme atrodo arba prėska, arba pernelyg lėkšta. Suprantu, kad daugeliui filmas patiks dėl nekomercinio priėjimo prie psichinių žmogaus problemų, tačiau camon, žmogus, kuris „myli“ lėlę ir bando susikurti kitą pasaulį – tai juk kine atgyvena! Štai japonai kasmet sukuria po panašų filmą, kaip vyrukas paskui save tamposi pripučiamą lėlę ir su ja mylisi ant tilto ar dar kur nors, o aplinkiniai iš jo „žvengia“. Prisiminiau ir J. Foster režisuotą šeimos dramą „Bebras“ (2011), kada M. Gibsonas nuo rankos niekaip nenusimovė bebro lėlės ir bandė savo psichologines problemas spręsti kvailoku būdu.

Tiesą sakant, filme mane labiausiai nervino ne pagrindinis veikėjas ir jo problemos, bet holivudinė, netikra ir perdėta aplinkinių reakcija, kuri absoliučiai tuščia. Kas čia? Tvin Peaksas, kad visi staiga ima ir prisitaiko prie Larso padėties? Aštrumo trūkumą lyg ir galėtume pateisinti žanro taisyklėmis, tačiau humoras vis tiek tvoskia „rimtu lėkštumu“. Neįsimenantis, tačiau vienam vakarui žiūrėti drąsiai galima.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. spalio 10 d., penktadienis

Filmas: "Ragai" / "Horns"




Sveiki,

Šiandien noriu kaip visada trumpai pakomentuoti matytą filmą. Šįkart tai „Ir kalnai turi akis“ bei „Veidrodžiai“ siaubo kino režisieriaus Alexandre Aja darbas „Ragai“ (angl. Horns) (2013). Tikriausiai šis filmas patiks daugeliui, nes režisierius akivaizdžiai ėmėsi kažko naujo, nutolo nuo klasikinio siaubo žanro ir ėmė eksperimentuoti. Šį žanrų eksperimentą pavadinčiau gana sėkmingu. Dabar kodėl?

Tai tipinė, gana paprasta meilės istorija viename atokiame miestelyje. Siužetas išties būtų banalus, jeigu ne viena jau nebe nauja gudrybė – maišyti žanrus, sukeliant ypatingumo jausmą. Paprastą istoriją daro ypatingą magiškiškos siaubo filmo detalės, kurių čia tikrai nemažai. Aišku, filmas daug kuo nuspėjamas, kartais pernelyg banaliai – kaip antai grandinėlės „apsauga“, pasirodė pernelyg sentimentali ir nuvalkiota jau vien iš „Digimonų“ laikų. Iš kitos pusės žvelgiant, filmas tampa simbolinis, nereikėtų visų tų stebuklinių apraiškų priimti už gryną pinigą, jame galima įžvelgti sveikos pasąmonės žaismės, aliuzijų į žiniasklaidos ir viešųjų ryšių absurdiškumą ir kaltės kaip demono kaukės dėvėjimą, prilipdant žiniasklaidai, prieš visą pasaulį.


Kadras iš filmo "Ragai".

Pagrindinį vaidmenį filmui sukūrė Daniel Radcllife. Apie jį kiekvienoje recenzijoje vis dar aploja kaip Hario Poterio vaidmens atlikėją, nors tai daro tik iš mados ir įpročio (kaip aš dabar). Man asmeniškai jis jau seniai nebeteko Poterio įvaizdžio ir jau seniai kuria kitokius vaidmenis. Šis, kaip jau sako kritikai, vienas geriausių jo pasirodymų kine. Galiu tik sutikti, kad šis gana šarmingas vaidmuo privertė jaunąjį aktorių išties įtikinamai pulsuoti, atrodyti įdomiau ir gyvam.

Filmas patiko, bet visgi tik kaip lengvas užkandis, su rimtesniu kinu jis mažai siejasi vien dėl to, kad jo funkcija yra žaisti su žiūrovu, jam pataikauti, maivytis, rodyti stebuklus – žodžiu, pramogai jis „sulįs“ į galvą kaip tik.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb:6.7


Jūsų Maištinga Siela