Ką šią vasarą skaito prancūzai? Knygynas Avinjone: FNAC Avignon 19 Rue de la République, France

 Sveiki,

 

Mėgstu užbėgti svetimose šalyse į knygynus ir pasižiūrėti, ką skaito kitataučiai. Šįkart man tai pavyko padaryti Avinjone, Prancūzijoje. Apie šio miesto išskirtinumą, jei liks laiko, padarysiu atskirą apžvalgą. Prancūzijoje veikiantis knygų, muzikos įrašų, vinilinių plokštelių ir kompiuterinės technikos tinklas FNAC įsikūręs viename iš pagrindinių Avinjono centro bulvarų. Adresas, jeigu būsite, galite užsukti. FNAC Avignon 19 Rue de la République, France. Antrame aukšte veikia didelis knygynas, bandžiau ten surasti Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ prancūzišką vertimą, deja, nepavyko, gal neturėjo? Bet kokiu atveju, kviečiu pasižiūrėti, ką ir kaip skaito prancūzai 2023 metų vasarą.

Prancūzų ir lietuvių pamėgtas populiariosios literatūros kūrėjas Guillaume Musso iki šiol labai perkamas ir populiarus tarp prancūzų.

Prancūzai, kaip ir daugelis vakariečių, kažkodėl knygas leidžia išskirtinai vien tik minkštais viršeliais. Taip ir įsivaizduoju vidutinį prancūzų bukinistą, kuris atvažiuoja į Lietuvą ir pamato kokiais prabangiais viršeliais leidžiame mes knygas, kartais netgi visiškus vienadienius meilės romanus. Knyga pas mus suvokiamas kaip eksliuzyvinis daiktas, prabangos ir puošmenos prekė, ne vien skaitymui skirtas dalykas, o prancūzai tikriausiai kitaip.

Annos Patchett romanas „Olandų namas“, kuris, beje, man labai patiko, vis dar tarp prancūzų skaitomiausia.

Prancūzai reklamuoja savo literatūrinių premijų laimėtojus. Apie tai kasmet išsamiai pristato literatūrologas Vytautas Bikulčius. Tai visada paskatina populiarumą. O Goncourt‘o premijos laureatus neretai išsiverčiame ir mes patys.

Aptikau išskirtinę prancūzų populiarią autorę Leila Slimani. Sąžinė užgriaužė, kad paskutinis išverstas romanas „Kitų šalis“ mano taip ir liko neperskaitytas.

Amerikiečių autorius Cormac McCarthy taip pat išskirtas atskirame paminėjimo stende. Šiemet pasaulis neteko šio autoriaus ir dėmesys jo kūrybai yra savaime suprantamas. Čia prisiminiau tuos bambeklius, kai mirė J. Ivanauskaitė, o jos kūryba buvo masiškai tiražuojama, o leidykla kaltinama daranti verslą. Mūsų sovietinio požiūrio nesupras vakariečiai.

Atskirai reklamuojami, ko dar pas mus tikrai nėra, nebent tam tikrose internetinėse parduotuvėse, LGBTQ+ literatūros naujienos ir bestseleriai.

Premijų gavėjai, pavyzdžiui, Annie Ernaux, kuri neseniai pelnė Nobelio premija, pristatoma jau kiek kitokiame, išskirtiniame stende.

Jūsų Maištinga Siela