Photo: blakecreates
Sveiki,
Tęsiant pozityvumo
terapinius įrašus, pagavau save pernelyg dažnai galvojant, ką kiti mano ir
kalba apie mane, netgi įsivaizduoti pačius blogiausius scenarijus, juos dvigubinti.
Tai gali tapti netgi nepakeliama. Ypač kai gyvename amžiuje, kai viskas yra
gera reputacija ir visi pozityvūs „čyzai“, kur aštresnis žodis gali numušti bet
kokią motyvaciją. Labai svarbu yra pasakyti tam negatyviam mąstymui NE. Niekas nėra
svarbiau, nei Tavo asmeninė ramybė. O ką pasakys ar pagalvos kiti? Absoliučiai
nesvarbu. Labai prastai jaučiamės, kai imame gyventi ar elgtis taip, kaip
tikisi vieni ar kiti iš mūsų, tada užsiblokuojame savame kiaute, užsiimam
saviplaka, norime įtikti ir tada atsitinka baisiausia – prarandame ir „pametame“
savastį, tad kuo mažiau sėdėjimo prie visokių nuotraukų ir savo netikrumo
kūrimo internetinėse erdvėse, kuo mažiau saviplakos už tai, kad kažkas
pasišaipė, kad kažkas kažką pasakė – tai jų purvas, jų reikalas, jų „kultūra“,
nes patys dažniausiai to ir sulaukia. Tai, kitaip sakant, programa, kurią
reikia perprogramuoti.
Geriau sakykime, kad
esame tai, kas esame. Kad visiškai nerūpi, ką kiti pagalvos, o geriausia išvis
pamiršti, kad kažkas apie mus nuolat galvoja ir smerkia, nes tai iliuzija. Kai
pamiršime, kad nuolat iškrentame iš konteksto, o tiesiog mėgausimės nesvarumo
būsena, nebepastebėsime, jog kažkam neįtinkame. Laimingi žmonės traukia
laimingus žmones, liūdni ir prislėgti nieko pritraukti negali. Svarbu susizgribti
ir atsirinkti mintis, nes mintys sukelia jausmus, o jausmai tampa mūsų
kasdienybės būsena. Išravėkime piktžoles, kad būsenų daržas žydėtų ir klestėtų.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą