2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Filmas: "Atpirkimas"


Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Atpirkimas“ (Atonement) (2007 m.). Tai Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendras filmas, kuris mus nukelia į Antrojo Pasaulinio karo išvakares ir parodo vienos šeimos tragediją, kuri susijusi su atpirkimu. Tai skaudus ir įdomus pasakojimas apie du įsimylėjėlius ir nelaimingą jų meilę. Vaikinas apkaltinamas merginos išžaginimu ir uždaromas į kalėjimą, o vėliau išsiunčiamas mirčiai į karą. Jauna mergaitė auga jausdama beribę kaltę, nes ji žino, jog liudijo neteisingai ir ji matė prievartautoją visai kitą vyrą. Kokia kaltės kaina, kai dėl melagingo žodžio sugriūva visa šeima? Kaip žmogus gyvendamas visą jam skirtą gyvenimą su kaltės jausmu gali jį atpirkti? Apie tai ir dar daugiau sužinosite pažiūrėję filmą „Atpirkimas“.

Man asmeniškai filmas patiko. Patiko aktorių vaidyba, Joe Wright režisūrinis sprendimas. Labai džiaugiuosi, jog čia ir vėl pamačiau Saoirse Ronan, mėlynakę mergaitę iš „Numylėtieji kaulai“ filmo. Čia ji atlieka gan svarbų ir įdomų vaidmenį. Na, ir Keira Knightley, kuri laikoma Natalie Portman „seserimi dvyne“, kadangi šios aktorės stulbinamai panašios ir ilgą laiką pats maišydavau jas, tačiau po Portman „Juodosios gulbės“ jau galėsiu atskirti kuri Natalie, o kuri Keira. Iš esmės filmas turėtų patikti visiems romantikams, kadangi jis jausmingas, tačiau turi ir tokių savotiškų detektyvinių filmų braižo, tai patiks ir racionalistams.

Filmas gražiai nufilmuotas, daug spalvų, vandens. Galimą banalumą užglaisto skoningai parinkta meninė dermė, tai filmas turi ir meninių, ir estetinių dvelksmų, o tai gerai, nes rodyti vien tik istoriją, nepaisant aplinkos detalių, nėra labai gerai. Režisierius šios klaidos nepadarė. Deja vu, žaismė su laiku taip pat duoda savo „irisą“ žiūrovui. Tai filmas, kurį vertą išžiūrėti iki galo, o ne mesti po pusvalandžio. Tai filmas tiek gurmanams, tiek paprastam žiūrovui.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela

Vilniaus bažnyčios: "Šv. Petro ir Povilo bažnyčia"



Sveiki visi,

Jau seniai norėjau rašyti apie Vilniaus bažnyčias. Senamiestyje jų gatvėje būna net po kelios, todėl visai nenuostabu, kad Vilnius yra lietuviško baroko sostinė. Šįkart, įkvėptas Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ (šių knygų viršeliuose puikuojasi šios bažnyčios interjero fragmentai), vėl leidausi į bažnyčias ir cerkves ir pirmoji mano akiratyje yra „Šv. Petro ir Povilo“ bažnyčia, kuri yra laikoma šedevru. Pasileidęs „Silva Rerum“ keliais, jau kažkelintą kartą minu ir minu šio baroko šedevro slenkstį. Šįkart čiupau fotoaparatą, draugą ir Stasio Samalavičiaus knygutę „Baroko šedevras“ (1979 m.) ir pasižvalgiau po Šv. Petro ir Povilo“ bažnyčios skliautus, kupolus, sienas ir grindis. Ir ką man šįkart bylojo ši bažnyčia? Apie tai ir dar daugiau skaitykite toliau.

Na, Šv. Petro ir Povilo bažnyčią ėmėsi statyti tuometinis labai turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas. Iš tikrųjų šis vaivada labai norėjo sublizgėti, sakyčiau, visai dėl egoistinių paskatų ėmė statyti ne tik bažnyčią, bet ir savo mirties mauzoliejų, kuriame ir ketino pasilaidoti. Bažnyčia pastatyta pagal Krokuvos architektą Jano Zaoro projektą, bet jis ilgainiui šiek tiek kito dėl Paco įsikišimo. Statyba t.y. paruošiamieji darbai prasidėjo 1666 metais. Ir tik 1668 metais birželio 29 dieną iškilmingai padėtas kertinis bažnyčios akmuo. Prie statybų nuolatos plušėjo apie 70 – 80 žmonių, tad darbas ėjosi sparčiai ir po šešerių metų buvo baigti mūryti skliautai. Po to bažnyčia buvo dekoruojama dešimtmečiais, kol galiausiai išaugo tikru subrandintu baroko šedevru. Laikui bėgant ji buvo keletą kartų remontuota.

Ir iš tikrųjų, einant per bažnyčios slenkstį darosi neramu, kadangi žinai, jog Pacas norėjo ir buvo palaidotas po šios bažnyčios slenksčiu, o šalia jo būvimą liudija Pacų giminės herbas. Tikriausiai Pacas mirė tikrai herojiškai, nes jo idėja ir buvo sukurti šedevrą Lietuvoje, kad jį minėtų per amžius. Na, nesiginčiju, jam tai pavyko, tačiau labiau žinomas jo darbas nei jis pats. Taigi bažnyčios prieangyje mus pasitiko alkstantys benamiai, kurie prašė pinigėlių. Žodžiu, apstu išmaldos prašytojų kaip ir apie kiekvieną Vilniaus bažnyčią. Viduje vyko lenkiškos mišios, tad neturėjome labai daug laiko vaikščioti ir fotografuoti, tačiau kaskart ten nuėjęs pasijuntu labai didingas. Anaiptol nemažas, bet lygus su šiuo šedevru, didingu šedevru, kurį sukūrė žmogaus protas ir rankos. Pati Sabaliauskaitė dažnai mini, jog šioje bažnyčioje beveik nėra spalvų, visa didybė ir glūdi baltame kruopštume, ornamentikoje, puošyboje. Žinot, ten norisi prisiauginti sparnus ir pakilti virš kupolo, navų ir skliautų, kad galėčiau apžiūrėti į kiekvieną detalę, nes nė viena Vilniaus bažnyčia neturi tiek daug balto barokiško ir turtingo grožio kaip Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Ši bažnyčia įsikūrusi ties Antakalnio prieangiais, kažkodėl man primena kartu ir vikingų laikus. Tai tokia mano asociacija, kai kaskart užėjęs pamatau sietyną vikingų laivo formos. Smagu ten pasibūti, aplink tokia gera aura, kad nesinori išeiti. Sunku ten ir medituoti, kalbėtis su savimi ir Dievu, kadangi akimis vis nesiliauji tyrinti to grožio, kuris tave skandina iš visų pusių. Medituoti geriau sekasi klasicizmo išperėtuose bažnyčiose, kaip antai mūsų arkikatedra. Žmonės bažnyčiose labai dažnai pasijaučia maži, kuždasi, tarsi bijodami kažką pažadinti ir dažnai pamiršta, kad į pastatą reiktų žiūrėti kaip į meno kūrinį, juk Dievo namai turi būti pilni mylinčių ir šnekančių žmonių, o ne susigūžusių, amžinai tarsi prasikaltusių žmogelių, kurie tik ir nori kuo greičiau iš ten išeiti. Ypač tai būdinga bažnytkaimiuose.

Šiaip rekomenduoju vilniečiams ir į Vilnių atvykstantiems nepatingėti nusigauti iki Antakalnio ir pasigrožėti lietuviško baroko šedevru. Kol dar stovi, kol dar galima matyti, pabūti, pakvėpuoti, pasidžiaugti. Kol dar turime, kol dar saugome praeities palikimą.

Žinot, paskutinį kart buvau buvęs pernai, per Vėlines. Kažkas atidarė didžiąsias bažnyčios duris ir buvo vėsu, bet nepaprastai giedra. Saulė leidosi, o jos šviesa tiesiog tižo per visą bažnyčią tokiu tirštu gintaru, kad rodos liepsnomis laižė net altorių, o įprastinė balta bažnyčia nejučia tapo ryškiai geltona tarsi dvasiškai persitransformavo. Tąkart prabuvau tris valandas ir nenorėjau išeiti, nes tai buvo stebuklinga vieta ir stebuklingas metas, kuriam prasmę suteikia žmogaus protas ir dvasia. Linkiu nuėjus į švento Petro ir Povilo bažnyčią atrasti ir susikurti savo stebuklingą vietą, laiką, nuotaiką ir santykį su tuo, kas esti aplink mus ir mumyse. O kodėl tai negalėtų būti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia?


Pagrindinės durys į bažnyčią, kurios byloga apie baroko architektūrą.


Žavus milžiną Atlantą primenantis fragmentas.



Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonai.



Įspūdingai atrodantis bažnyčios "kolona" prie kupolo.



Bažnyčioje gausu veidų ir kaukių, kurios kelia juoką, siaubą ir įvairius jausmus.



Viena iš bažnyčios nišų, kuriose galima pasimelsti.


Dar vienas barokiškai puošnus fragmentėlis.


Bažnyčios nebenaudojamas būgnas.



Ant kiekvienos sienos pamatysime po kokį nors susiraičiusią keistą būtybę.


Šito "daikto" man nepavyko suprasti, bet jis primena žmogaus ūgio obeliską ir yra pastatytas apvalioje nišoje.

Tai tiek šį kartą. Laukite kitų apžvalgų apie Vilniaus bažnyčias.

Jūsų Maištinga Siela

2011 m. kovo 4 d., penktadienis

Lietuvos gyventojų surašymas 2011!

Sveiki visi,

Šiandien aš tai padariau! Šiandien dalyvavau gyventojų surašyme. Jūs taip pat galite tai padaryti. Pirmą kartą Lietuvoje vyksta internetinis gyventojų surašymas – www.esurasymas.lt Aišku, prie to prisidės ir vaikščiojantys surašinėtojai, kurie bandys surašyti visus Lietuvos gyventojus, kurie nespės tai per penkiolika dienų padaryti internetu arba neturės galimybių. Tik po šitų tyrimų bus aiški tikroji Lietuvos gyventojų padėtis. Pagaliau tikrai sužinosime kiek procentų emigrantų gyvena kitose šalyse, kiek gyvena pas mus ir kiek apskritai dar turime lietuvių.

Tad noriu paraginti internetu prisirašyti ir save, savo artimuosius. Nelikite abejingais! Kiek žinau, už nedalyvavimą surašymuose gresia nemenkos piniginės baudos, tad raginu ir jus iki kovo 15 dienos dalyvauti surašyme. Plano užpildymas nėra labai sudėtingas, o jeigu esate jaunas, mažai nusimanote apie savo gyvenamąjį būstą, tad siūlau surašymo blanką pildyti kartu su tėveliais. Jūsų taip pat laukia klausimai apie emigraciją, apie jūsų pinigines pajamas, veiklą, pragyvenimo lygį ir t.t. Būkite aktyvūs piliečiai! Jeigu bent nerūpi valdžia ir politika, tai bent pasisakykime, kad egzistuojame. Ačiū už dėmesį.

Kaip užpildyti surašymo blanką?

Prezidentė kalba apie gyventojų surašymą:

TV žinios apie gyventojų surašymą:

Jūsų Maištinga Siela

Interviu su ateiviu - reptilija (2 dalis)

Sveiki visi,

Nieko per daug neaiškindamas pridedu Jums antrąją interviu su ateiviu - reptilija dalį. Tai sencacingas dokumentas, kuris paliudija apie ateivių ir kitų būtybių egzistavimą. Ateivės pasakojimas paliudija apie kitų būtybių egzistenciją, nušviečia žmonijos praeitį ir išryškina tikruosius faktus apie mūsų gyvenimą, vystymąsi, skraidančias lėkštes ir kitus dalykus, apie kuriuos vyriausybės nesiryžta atskleisti paprastiems piliečiams. Kaip visada už tekstą dėkojų Sauliui Krulicui. Pirmąją interviu dalį galite rasti ČIA.

(Antroji dalis)

Klausimas: Kartais jūs minite požeminius miestus su dirbtine saulės šviesa. Ar tai reikštu, kad Žemė yra tuščiavidurė su antra saule viduje ?

Atsakymas: Ne, Žemė nėra visiškai tuščiavidurė ir jos viduje nėra antros saulės. Šios žinios yra juokingos ir tai fiziškai neįmanoma, net jūs turėtumėt būti pakankamai protingi, kad netikėtumėt tokiais dalykais. Ar jūs įsivaizduojate kokios masės saulė turi būti, kad galėtu generuoti energiją ir šviesą ? Ar tikrai galėtumėt įsivaizduoti mažą veikiančią saule planetos viduje ? Kai aš kalbu apie požeminę gyvenvietę, turiu omeny plačią urvų sistemą. Urvai, kuriuos atradote netoli paviršiaus nei iš tolo neprilygsta tiems milžiniškiems urvams kurie yra gyliai po žeme (nuo 2000 iki 8000 metrų gylyje, pagal jūsų matavimo sistemą) kurie sujungti su paviršiumi įvairiais tuneliais ir mažesniais urvais. Mes gyvename dideliuose ir pažangiuose miestuose kurie pastatyti gyliai po žeme. Didžiausios mūsų susibūrimo vietos randasi po Antarktida, vidurio Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje.

Kai aš kalbu apie dirbtinę saulės šviesą tai neturiu omeny tikros saulės, bet visokiausių rūšių technologinius šviesos šaltinius (taip pat ir gravitacinius) kurie apšviečia urvus ir tunelius. Kiekviename mieste mes turime vietas kur skleidžiama stipri ultravioletinė šviesa. Tokias vietas mes naudojame savo kraujo sušildymui. Taip pat yra vietų ir paviršiuje, kurias mes naudojame tokiam pačiam tikslui. Tai vietos toli nuo žmonių, daugiausia Amerikoje ir Australijoje.

Klausimas: Kur mes galime rasti tokias įėjimo į urvus vietas?

Atsakymas; Ar tu tikrai manai, kad aš nurodysiu tikslias vietas. Jei norėsi rasti tokia vietą turėsi ieškoti jos pats, bet aš nepatarčiau to daryti. Kai prieš keturias dienas aš atėjau į paviršių tai pasinaudojau įėjimu kuris yra už 300 kilometrų į šiaurę nuo čia, prie didelio ežero, bet aš nemanau, kad tu sugebėtum jį rasti. Šioje pasaulio dalyje yra tik keli įėjimai, kiti dar šiauriau ir vienas labiau į rytus. Nedidelis patarimas jums: jeigu atsidursite nedideliame urve ar tunelyje, kuris atrodo kaip dirbtinai iškastas ar panašus į šachtą ir kuo toliau tuo sienos atrodys lygesnės o iš vidaus jausite einanti šiltą orą arba išgirsite silpną ventiliacinės įrangos darbo garsą, ieškokite lygios dirbtinės sienos su pilkom metalinėmis durimis. Jeigu jums pavyks tas duris atidaryti (dėl ko aš labai abejoju) jūs atsidurtumėt apvalioje patalpoje su ventiliacine įranga ir liftais į požemį. Tai greičiausiai bus įėjimas į mūsų pasaulį. Jei jums pavyko pasiekti tokia vietą žinokite, kad mes jūs matome. Jeigu jūs įėjote į tokią apvalią patalpa, tai jums geruoju tikrai nesibaigs, bet jeigu jūs jau esate čia, ieškokite ant sienų reptilijos ženklo, dažniausiai jie būna du. Jeigu ženklų nėra arba jie kitokie, greičiausiai jums nepasisekė dar labiau, nei jūs galite įsivaizduoti, kadangi ne visi požeminiai urvai priklauso mūsų rūšiai. Kai kurie nauji tuneliai yra valdomi ateivių ir jie tikrai nėra jums draugiški. Mano patarimas: jei atsidursite tokiam įrengime po žeme, bėkite iš ten kaip galima greičiau.

Klausimas: Anksčiau minėjai, kad naudojiesi vardu „Lacerta" kai būni tarp žmonių ir, kad tau patinka būti saulėje Žemės paviršiuje. Bet kaip tu gali būti tarp žmonių, tu neatrodai kaip mes, kiekvienas iš karto pastebėtu skirtumus. Kodėl niekas niekada nematė tokių kaip jūs ir neaprašė jei jūs gyvenate tarp mūsų visą tą laiką. Ar gali tai paaiškinti ?

Atsakymas: Pirmiausiai tai mano rūšis buvo ne tik matoma ir aprašyta, bet netgi mus garbino kaip Dievus jūsų primityvioj praeity. Apie mus rašo netgi Biblijoje. Jūs galite rasti mūsų apibūdinimus ir netgi piešinius įvairiose šventyklose, labiausiai pietų Amerikos kontinente. Taip vadinami „protingi" žmonės iš Indijos ir iš Azijos kalnų daug kartų aprašė mus savo knygose taip pat su kitais „protingais" žmonėmis iš Afrikos kontinento. Manau mes daugiausiai aprašoma, ne žmonių rūšis (neskaitant „Illojiim") jūsų istorijoje. Jei netiki pasidomėk savo istorija ir pamatysi, kad aš sakau tiesą. Jūsų „didieji mokslininkai" mūsų egzistavimą vadina tik prietarais o šiuolaikiniai „protingi" žmonės pamiršo apie mūsų egzistavimą praeityje.

Net dabar žmonės mus dažnai mato taip kaip mes iš tiesu atrodome, žemės paviršiuje arba šalia įėjimų į urvus ir tuneliuose, bet deja jūsų informacinės priemonės nepriima pranešimų iš tokių „bepročių" nelaikydami jų rimtais (o mums tai tik išeina į naudą ir tai yra priežastis kodėl mes kartais leidžiame mus matyti.) Kai kurie iš mūsų tiesiogiai bendradarbiauja su jūsų mokslininkais ir politikais, bet tai yra laikoma paslaptyje (top secret - kaip jūs pavadintumėt) ir niekas iš paprastų žmonių to nežino. Šis bendradarbiavimas daugiausiai vyksta dėl artėjančio karo su ateiviais ir mūsų pagalbos šiame kare.

Bet taip pat yra ir kitas paaiškinimas kodėl mes galime būti tarp jūsų ir kodėl mūsų nemato. Tai ir vėl gali pasirodyti neįtikėtina ir netgi šokiruoti, bet kadangi tu paklausei, aš bandysiu paaiškinti. Aš jau tau minėjau, kad mes turime labiau ištobulintus protinius sugebėjimus nei jūsų rūšis ir sakydama „labiau tobulus" turiu omeny, kad mes galime naudotis telepatija ir telekineze nuo pat mūsų gimimo dienos (iš tiesu vaikas su mama pirmus mėnesius po gimimo bendrauja telepatiškai) be jokių specialių treniruočių. Mūsų smegenų struktūra šiek tiek skiriasi nuo jūsų ir mūsų hipofizė didesnė ir labiau aktyvi nei jūsų, ypač kai mes būname saulės šviesoje. Mūsų proto sugebėjimai yra daug stipresni nei jūsų, bet gerokai silpnesni nei tu ateivių šioje planetoje, kurie sugeba judėti per „išmatavimų burbulus".

Aš niekada nebuvau labai stipri tuose proto sugebėjimuose, bet mes visi turime šiuos sugebėjimus ir galime naudoti juos ne tik savo apsisaugojimui, bet ir puolimui.

Kai mes esame paviršiuje ir susitinkame žmones (pavienius ar grupes, tai neturi reikšmės, jūsų visų protas taip kaip vieno), mes sugebame telepatiškai perduoti komandą „Matyk mus kaip vieną iš savų" ir silpnas žmonių protas priima šią komanda nesipriešindamas ir jūs matote mus (nors mes ir atrodome kitaip) kaip normalius žmones. Aš dariau tai daug kartų ir jūsų silpnas protas mato mane kaip rudaplaukę, gana patrauklią moterį, kadangi aš sukūriau tokio tipo vaizdą savo galvoje ir galiu jį perduoti jums be jokių problemų. Žinoma man prireikė šiek tiek laiko, kad išmokčiau tuo teisingai naudotis, bet dabar tai veikia automatiškai ir kai aš vaikštau tarp daugybės žmonių, niekas negali manęs pažinti. Yra paprastas jungiklis (matykite mus taip kaip mes atrodome/matykite mus taip kaip mes norime, kad mus matytumėt) Tas jungiklis jūsų sąmonėje ir jis ten buvo patalpintas tuo metu kai „Illojiimai" jūs sukūrė. Tuo jungikliu naudojasi ir kitos ateivių rasės. Tai net lengviau nei jūs galite įsivaizduoti. Kai vyksta ateivių susitikimai su žmonėmis, jie visada pasinaudoja tuo jungtuku. Kai aš pirmą kartą susitikau su E.F. jis taip pat mane matė kaip normalią moterį ir aš pamenu kaip jis išsigando kai aš jam atskleidžiau savo tikrąją išvaizdą.

Klausimas: Ar tu nori pasakyti, kad dabar galėtum mane įtikinti, kad aš kalbu su normalia moterimi o ne su reptilija kokia aš tave matau ?

Atsakymas: Tikriausiai, bet manau šiuo atveju tai nesuveiktu. Kai kažkas tiki, kad turi matyti moterį o ne mane aš galiu tai padaryti su jo protu be problemų (netgi su didelėm grupėm žmonių) kadangi niekas nesitiki pamatyti reptiliją. Bet aš jau leidau tavo protui pamatyti mane taip kaip aš iš tiesų atrodau nuo pat mūsų pirmo susitikimo ir aš nebandžiau jo apgauti, todėl tu žinai, kad aš nesu moteris. Jei aš dabar pabandyčiau tai pakeisti, manau tai privestu prie absoliučios sumaišties tavo galvoje ir tu tikriausiai net prarastum sąmonę o aš nenoriu tau pakenkti. Kaip jau sakiau man neypatingai gerai sekasi tokie dalykai.

Klausimas: Ar tu gali ir nužudyti su šitais sugebėjimais ?

Atsakymas: Taip, bet tai draudžiama. Bet tai nereiškia, kad tai nebuvo daroma.

Klausimas: Ar abi lytys turi tokius sugebėjimus ?

Atsakymas: Taip.

Klausimas: O kas liečia nuotraukas ? Kaip jūs atrodote nuotraukose ?

Atsakymas: Tai kvailas klausimas. Nuotraukose aš atrodau kaip normali reptilija nes aš negaliu įtakoti nei nuotraukos nei foto aparato, tik fotografo protą. Jei mane nufotografuotu, tai padarę nuotrauką pamatytu mane taip kaip aš iš tiesų atrodau. Tai yra priežastis kodėl mums neleidžiama būti nufilmuotiems arba nufotografuotiems ir mes privalome vengti kamerų bet kokiu būdu kai būname paviršiuje, o tai yra labai sudėtinga ir žinoma mes kartais patenkame į kadrą mums nežinant. Kartais jūsų slaptosios tarnybos daro tai specialiai.

Klausimas: Kokius dar nurodymus jūs galite perduoti mūsų smegenims, pavyzdžiui – „pakluskite“, „tarnaukite“ ?

Atsakymas: Tai ir vėl keistas klausimas. Kaip jau sakiau, mes nesame jūsų priešai (bent jau dauguma iš mūsų) todėl, kam mums tai daryti? O atsakant į tavo klausimą, tai priklauso nuo žmogaus proto galios ir nuo to kokią galią turi reptilija kuri siunčia nurodymą. Bet kadangi jūsų smegenyse nėra jungiklio komandai: „tarnaukite mums" tai tokį nurodymą jums įteigti reikėtu didelių pastangų. Bet jei žmogaus protas ir sąmonė yra silpna o siunčiančios komandą reptilijos įtaiga stipri ir ištreniruota, be to jei ji prieš tai kurį laiką pabuvo saulėje, tada taip, tai suveiktu. Yra slaptas mokslas apie tai, bet manęs jo niekas nemokino. Aš naudojuos savo sugebėjimais tiek kiek man yra būtina ir niekada nenaudočiau to, kad jums pakenkti. Būčiau dėkinga jeigu mes baigtume šią temą.

Klausimas: Esi minėjusi, kad jūs sugebate paslėpti savo erdvėlaivius. Ar tai daroma tokiu pačiu būdu ?

Atsakymas: Taip, bet tam naudojami techniniai įrengimai. Tai yra galingas prietaisas kiekvieno erdvėlaivio viduje kuris siunčia signalą, kuris įtikina jūsų smegenis, kad jūs arba nematote nieko tik mėlyną dangų arba matote paprasta lėktuvą, kokius esate įpratę matyti. Tai nėra naudojama dažnai, kadangi mes stengiamės nepapulti į žmonių akiratį kai skraidome atmosferoje. Jei jūs matote mūsų erdvėlaivius, tai reiškia, kad prietaisas arba sugedęs arba išjungtas dėl kokios nors priežasties. Tai žinoma neveikia mus fotografuojant (kad užbėgti į priekį tavo sekančiam klausimui) bet kam kažkam reikėtu fotografuoti dangų kuriame nieko nėra. Beje dauguma įėjimų į mūsų urvus taip pat yra užmaskuoti tokių prietaisų pagalba ir jūs net priėję arti tokios vietos nematysite nieko kito tik paprasta uola arba lygia sieną urve. Tai yra priežastis kodėl aš sakiau, kad abejoju ar jūs sugebėtumėte rasti duris vedančias į mūsų gyvenvietę (bet tokių įvykių praeityje yra buvę.)

Klausimas: Grįžkime prie jūsų ir mūsų istorijos. Tu minėjai „Illojiim" rasę, kuri sukūrė žmonių rasę. Iš kur jie atvyko ir kaip jie atrodė ? Kas tiksliau įvyko po jų atvykimo ? Ar jie mūsų „Dievai" ?

Atsakymas: „Illojiim" atvyko iš šitos visatos, iš vietos saulės sistemoje, kurią jūs vadinate „Aldebaran" savo žemėlapiuose. Tai buvo labai aukšto ūgio humanoidų rūšis, paprastai su šviesiais plaukais ir labai balta oda. Jie vengdavo saulės šviesos, nes tai žeisdavo jų akis ir odą. Tai visiškai priešinga tokioms saulę mėgstančioms būtybėms kaip mes. Jos buvo protingos ir iš pradžių atrodė taikios, todėl mes pradėjome su jomis nemažai bendrauti, bet vėliau jie atskleidė savo tikruosius ketinimus ir planus: jie norėjo išvystyti beždžiones į naują rūšį o mes jiems buvome tik trukdantis veiksnys, jų naujoje „zoologijos sodo" planetoje. Iš pradžių jie pagavo apie 20-30 000 jūsų beždžionių protėvių ir išgabenę juos su savimi, nesirodė apie 100 metų. Kai vėliau jie grįžo, jie parvežė atgal į planetą jau labiau panašius į žmones jūsų protėvius. Tada jie paliko Žemę keliems tūkstančiams metų, o jūsų protėviai visą tą laiką taikiai su mumis sugyveno (jie tik bijojo mūsų skraidančių aparatų ir technikos). „Illojiimai" ištobulino jų protą ir smegenis, taip pat kūno struktūrą ir jie sugebėjo naudotis tam tikrais įrankiais ir ugnimi. Laike 23000 metų Illojiimai buvo atskridę į Žemę dar 7 kartus ir vis greitindavo kai kurių iš jūsų evoliuciją. Be to, tu turi suprasti, kad jūs nebuvote pirmoji žmonių civilizacija šioje planetoje. Pirmieji išsivystę žmonės, kurie gyveno kartu su naujai besivystančiais buvo „Illojiimų" anksčiau pradėto eksperimento ir tobulinimo vaisius. Jie eksperimentavo su įvairiomis evoliucijos stadijomis ir tie žmonės gyveno kartu su mumis šioje planetoje, bet su mumis nebendravo ir mūsų vengdavo, nes Illojiimai jiems pasakė, kad mes esame blogis, kad mūsų reikia bijoti ir kad mes jiems meluosime. (ir manau ne bereikalo-vert.past)

Po kelių amžių ateiviai nusprendė išnaikinti jų pirmuosius kūrinius ir pagreitinti antrųjų, geriau pavykusių, vystymąsi. Jūsų moderni šiandienos evoliucija šioje Žemėje ne tik kad ne pirma, ji septinta. Pirmųjų civilizacijų pastatai pradingę, bet jūsų penktoji rasė pastatė piramides Egipte prieš 75 000 metų. Jūsiškiai egiptiečiai rado piramides jau pastatytas ir bandė atkartoti jų konstrukciją, bet nesėkmingai. O šeštoji civilizacija pastatė pastatus, kurių likučius jūs randate po vandeniu, taip vadinamoje „Bimini zonoje" prieš 16000 metų. Paskutinė septintoji, jūsų rūšis, buvo sukurta prieš 8500 metų ir tik tiek jūs prisimenate ir tik apie tai rašo jūsų religinės knygos. Jūs remiatės archeologiniais ir paleontologiniais artefaktais, kurie nurodo jums trumpą ir neteisingą praeitį, bet iš kur jums žinoti apie šešias buvusias civilizacijas prieš tai. (deja ji klysta, prieš tai buvo 4 civilizacijos. vert.past.) Ir jei jūs randate jų egzistavimo įrodymus, jūs viską neigiate arba neteisingai juos suprantate. Tai iš dalies yra įprogramuota į jūsų protą o iš dalies tai paprasčiausias nežinojimas. Toliau aš pasakosiu tik apie jūsų rasę, kadangi šešios prieš tai buvusios žuvę ir tai neturėtu jūsų jaudinti.

Tarp „Illojiimų" ir mūsų vyko ilgai trunkantis karas, taip pat „Illojiimai" kariavo ir tarpusavyje, kadangi daugelis iš jų manė, kad vėl ir vėl atkūrinėti žmonių rūšį šioje planetoje, nėra jokios prasmės. Paskutinės kovos šiame kare vyko prieš 5000 metų, kaip orbitoje taip ir žemės paviršiuje. Ateiviai naudojo galingus ultragarsinius ginklus, kad sunaikintu mūsų požeminius miestus, tuo tarpu mums pavyko sunaikinti daug jų antžeminių statinių taip pat bazių kosmose. Jūsiškiai žmonės buvo labai persigandę stebėdami mūsų kovas ir jie aprašė tai savo religiniuose padavimuose nes nesuprato kas vyksta. „Illojiimai", kurie atrodė kaip „Dievai" jūsų šeštai ir septintai rūšiai, pasakė jiems, kad vyksta kova tarp gėrio ir blogio ir, kad jie yra geri o mes blogoji civilizacija. Tai žinoma priklauso nuo to kaip pažiūrėsi. Tai buvo mūsų planeta prieš jiems atvykstant ir pradedant bandymus su jūsų rūšimi. Mano nuomone mes turėjome teisę kovoti dėl savo planetos. Lygiai prieš 4943 metus „Illojiimai" paliko šią planetą dėl nežinomų priežasčių (tai mums labai svarbi data, nes daugelis mūsų istorikų tai vadina pergalės diena.) Faktas tas, kad iš tiesų mes nežinome kas atsitiko, „Illojiimai" nesirodė diena po dienos, jie pradingo kartu su savo erdvėlaiviais ir mes radome jų antžeminius statinius sunaikintus jų pačių. Taip žmonių civilizacija liko viena tolesniam vystymuisi. Daugelis iš mūsų bendravo su kai kuriomis (labiau pietietiškomis) gentimis ir mums pavyko juos įtikinti, kad mes nesame „blogis" kaip jie buvo priversti patikėti. Per paskutinius 4900 metų daug visokių ateivių buvo atskridę į Žemę. Kai kurie iš jų naudojosi senais mokslais ir jūsų proto programavimais vaidindami jums „Dievus", bet „Illojiimai" niekada negrįžo. Jie žinoma yra palikę planetą keliems tūkstančiams metų ir anksčiau todėl mes vis dar laukiame jų sugrįžimo ateityje, kai jie pasirodys pratęsti savo eksperimento arba sunaikinti ir septintą civilizaciją.

Jūs nežinote nieko apie savo tikrąją kilmę, savo tikrą praeitį, pasaulį ir visatą ir jūs nežinote nieko apie mus ir mūsų praeitį. Taip pat jūs nežinote nieko kas nusimato netolimoje ateityje. Ir tol kol jūs nesuprasite ir tikėsite mano žodžiais – aš kalbėsiu jums tiesą, kadangi mes nesame jūsų priešai, tol kol gresia pavojus jūsų rūšiai. Jūsų priešai jau čia, bet jūs to nesuprantate. Atverkite akis, nes netrukus galite turėti didelių problemų. Jei jūs netikite niekuo ką aš iki šiol pasakiau, tai turėtumėte patikėti bent šituo perspėjimu.

Klausimas: Kodėl manai, kad aš tavim netikiu ?

Atsakymas: Aš taip jaučiu, kad tu manimi netiki, net turint omeny, kad aš sėdžiu čia prieš tave ir tu mane matai. Viskas ką aš tau pasakojau per paskutines dvi valandas apie mūsų pasaulius, yra visiška tiesa.

Klausimas: Kiek nežemiškų civilizacijų šiuo metu yra Žemėje ?

Atsakymas: Kiek mums žinoma – 14 rūšių. 11 iš šios visatos, 2 iš kito burbulo ir viena labai pažengusi iš visai kito plano. Neklausk manęs vardų, nes beveik visi iš jų jums yra neištariami o aštuonių iš jų negalime ištarti netgi mes. Daugelis iš jų, ypač tie kur labiau pažengę, studijuoja jus tik kaip gyvulius ir nėra jums labai pavojingi, su kai kuriais iš jų mes bendradarbiaujame, bet tris iš rūšių yra labai priešiškos, ypač tos kurios bendradarbiauja su kai kuriom iš jūsų vyriausybių, teikia joms slaptą informaciją, technologijas ir ginklus už varį ir kitus jiems svarbius dalykus, ir kurios išdavė jūsų rūšį. Tarp dviejų iš jums priešiškų ateivių rasių, paskutinius 73 metus, vyksta šaltasis karas ir panašu, kad tame betiksliame kare laimi trečioji rasė. Mes spėjame, kad nusimato dar baisesnis karas tarp jų ir jūsų rasės netolimoje ateityje (sakyčiau laike 10 ar 20 metų) ir mus jaudina tų įvykių eiga. Paskutiniu metu sklinda kalbos apie 15 rūšį, kuri atvyko į Žemę maždaug prieš 3-4 metus, bet mes nieko apie ją negirdėjome ir gali būti, kad tai nepasitvirtins.

Klausimas: Ko iš mūsų nori priešiški ateiviai ?

Atsakymas: Įvairių naudingų iškasenų, įskaitant varį reikalingą jų technologijoms, vandens (arba labiau vandenilio, kurį galima išgauti iš vandens) nes tai yra energijos šaltinis, taip pat kai kurių cheminių elementų kurių yra jūsų ore. Dvi rūšys domisi jūsų kūnais, organais ir krauju, kadangi jų pačių genetinė struktūra yra pažeista per neteisingą evoliuciją ir radiaciją (tiek kiek mums žinoma) todėl jiems reikia nepažeistų gijų iš jūsų kūnų ir gyvulių taip pat, kad galėtu pataisyti savo genetiką vėl ir vėl, bet jiems tai nepavyksta, kadangi jų ir jūsų DNR kodai nėra visiškai suderinami. Mūsų ir jų kodai visiškai nesutampa, todėl mes jų ir nedominame. Jie bando ištaisyti savo defektus kryžminimo keliu, taip pat per dirbtinius apvaisinimus ir genetinius eksperimentus. Mes manome, kad numatytas karas tarp trijų rasių ir jūsų vyks dėl žaliavų, vandenilio, oro ir DNR.

Klausimas: Ar tai priežastis vykstančių žmonių pagrobimų ?

Atsakymas: Dalinai, ypač tada kai ateiviai iš jūsų paima kiaušinėlių ir spermos pavyzdžius. Kartais grobikai priklauso kitai, labiau pažengusiai rasei ir jie tik nori ištirti jūsų kūną ir žinoma protą, kuris jiems yra netgi daug įdomesnis už kūną, taip lyg jūs tyrinėtumėte primityvų gyvūną. Kaip aš jau sakiau, trys ateivių rūšys yra priešiškos ir jiems nerūpi nei jūsų likimas nei gyvybė, todėl jei žmogų pagrobia jie, labai retas atvejis, kad kas nors ištruktu gyvas. Jei kažkas po pagrobimo sugeba apie tai papasakoti, reiškia, kad ji ar jis nesusitiko su agresyviais ateiviais ir jam ar jai labai pasisekė, kad išliko gyvi. Pažengusios ir draugiškos rasės taip pat kartais daro su jumis bandymus, bet jau kitokiais tikslais.

Klausimas: Sakei, kad Žemėje yra 14 aktyvių ateivių rūšių. Kodėl tada žmonės, kurie buvo su jais susitikę pasakoja apie tiek daug ir skirtingų išvaizdų ?

Atsakymas: Manau, kad aš jau atsakiau į šį klausimą. Daugumos ateivių proto galios yra daug stipresnės nei jūsų ir net mūsų (yra tik viena ateivių rasė be tokių sugebėjimų). Jie gali įteigti jūsų protui ar atminčiai bet kokią išvaizdą kokia tik pageidauja ir tas vaizdas tikrai neturi nieko bendro su tuo kaip jie atrodo. Jūs prisimenate juos kaip paprastus žmones ar pilkus nykštukus ar net kraštutinai keistus gyvius kadangi jie ir nori, kad jūs prisimintumėte būtent tai arba aplamai pamirštumėte susitikimą su jais. Dar vienas pavyzdys: Jūs galite prisiminti, kad buvote paprastoje žmonių ligoninėje ir gydytojai atliko jums tyrimus ir jūs paprasčiausiai nustojate apie tai galvoti ir kreipti į tai dėmesį (nebent prisimintumėte, kad pavyzdžiui toje gatvėje nėra ligoninės, kur jūs manėte, kad buvote). O iš tiesu jūs buvote tiriamas vienoje iš ateivių laboratorijų ar kosminių laivų. Šiuo atveju jūs negalite pasitikėti savo protu. Jie pasirodo skirtingos išvaizdos tam, kad jūs supainiotu ir kad taip vadinami pagrobimų liudininkai apsijuoktu prieš kitus žmones pasakodami jiems neįtikėtinas istorijas ir kiek mes žinome tai jiems visai neblogai sekasi. Patikėk manimi, čia yra 14 ateivių rūšių ir tik 8 iš jų grobia žmones šiuo metu (tiek kiek mums yra žinoma). Be to ne visos iš jūsų aukų iš tikrųjų buvo pagrobtos, yra daug tokių kurie viską išsigalvoja arba paprasčiausiai meluoja.

Klausimas: Kaip mes galime apsisaugoti nuo mūsų smegenų paveikimo ?

Atsakymas: Aš nežinau. Nemanau, kad jūs galite, kadangi jūsų smegenys kaip atversta knyga kurią gali skaityti ar į ją rašyti beveik visos rūšys kokias aš žinau. Iš dalies tai „Illojiimų" kaltė, kadangi jie taip sukonstravo, tiksliau iškonstravo (greičiausiai specialiai) jūsų protą ir sąmonę be jokio apsauginio mechanizmo. Jei jūs įtariate, kad kažkas bando manipuliuoti jūsų mintimis arba protu, jūs nebent galite bandyti analizuoti kiekvieną savo mintį ir prisiminimą. Svarbiausia neužmerkti akių, nes tai aktyvuoja kitokias smegenų bangas kurios dar lengviau valdomos, taip pat nesigulkit pailsėti. Jei per pirmąsias minutes sugebėsite išlikti budrūs, jums gal būt pavyks prafiltruoti kitas mintis ir smegenų bangas ir induktorius atsitrauks jeigu jam nepavyks užvaldyti jūsų per kelias minutes nes jam pradės skaudėti jo pačio smegenis. Tai žinoma labai sunku ir gali jūs pažeisti, geriau būtu nesipriešinti, bet tai vienintelis būdas kuris man ateina į galvą. Be to jūs galite tai bandyti tik su silpnesne būtybe, bet ne su stipria.

Klausimas: Ką reiškia, kad viena iš rūšių atėjusi iš visai kito plano ?

Atsakymas: Prieš tai, kad aš galėčiau tai teisingai paaiškinti, tu turi suprasti visatos sandarą. Tam reikėtu kelių savaičių mokslo ir kai kurių barjerų tavo smegenyse nuėmimo ir mokinti reikėtu ne vien tiktai žodžiais. Sakydama „planas" arba „lygis"aš tik panaudojau žodį kuris labiausiai tinka jūsų kalboje. Kadangi jūs neturite geresnio žodžio savo žodyne o toks žodis kaip „dimensija" ar „išmatavimas" būtu visai neteisingas (taip pat neteisingas ir mano pasakymas „burbulas") kadangi dimensija negali egzistuoti be planų. Jei jūs būtumėte rūšis gyvenanti kitame plane ar už plano ir sugebėtumėte pereiti iš vieno plano į kitą be technologijų pagalbos o vien tik minties jėga, o jūsų kūnas nebūtu padarytas iš tokios tankios medžiagos, tada jūs būtumėte pačios galingiausios būtybės kokias tik galite įsivaizduoti. Ta labai galinga rasė, kurią aš paminėjau, išsivystė per kelis milijardus metų ir jie galėtu sunaikinti visus jus ir mus kartu paėmus, vien tik savo mintimi. Mes su jais kontaktavome tik tris kartus per visą mūsų istoriją, kadangi jų domėjimasis šia planeta visai kitoks nei kitų rasių, ir jie nekelia jokio pavojaus nei jums nei mums.

Klausimas: Kas atsitiktų jei prasidėtu karas ?

Atsakymas: Į tai sunku atsakyti. Tai priklauso nuo priešo rūšies ir jų taktikos. Karas ne visada būna toks primityvus kokį žmonės įsivaizduoja. Galima kariauti įvairiais lygiais. Viena iš galimybių yra sunaikinti jūsų socialinę sistemą įtakojant jūsų politinius lyderius, kitas gali būti panaudojimas ginklų kurie sukelia ugnikalnių išsiveržimus ir žemės drebėjimus, (įskaitant ir kitas katastrofas) kurios jums atrodytu natūralios. Tam tikras laukas sukuriamas naudojant vario sintezę gali paveikti globalines oro sąlygas. Nemanau, kad jie pultu jūsų planetą tiesiogiai.(tai vis tik čia mūsų ar jūsų planeta? Vert.past.) Prieš tai jie bandytu jus susilpninti, kadangi net jūs sugebėtumėte sunaikinti kelis jų laivus, žinoma nedaug. Tiesą sakant mes nesame visiškai tikri, kad toks karas artimiausiu metu bus.(ji ką tik aiškino, kad toks karas visiškai neišvengiamas ir jau beveik vyksta. vert. Past.) Aš nenorėčiau daugiau kalbėti ta tema.

Klausimas: Tai interviu pabaiga. Gal norėtum kažką pridurti pabaigai ?

Atsakymas: Atverkite akis. Netikėkite vien tik savo neteisinga istorija, mokslininkais ir politikais. (taip, žinoma, tikėkite tik manimi - reptilija. vert. Past.) Daugelis iš jų žino tiesą apie daugelį dalykų, bet jie neinformuoja visuomenės, kad išvengtu panikos ir sumaišties. Aš nemanau, kad jūsų rūšis yra tokia bloga kaip mano kai kurie iš mūsiškių ir būtu labai gaila stebti jūsų žūtį. Tai viskas, ką aš galiu pasakyti. Eikite per gyvenimą atsimerkę ir jūs matysite. O gal ir ne, daugelis iš jūsų visiškam neišmanyme.

Klausimas: Kaip manai ar kas nors patikės, kad šitas interviu - tiesa ?

Atsakymas: Ne, bet tai įdomus eksperimentas mano socialiniams tyrimams. Mes vėl susitiksime po kelių mėnesių ir tu man papasakosi kas atsitiko po šitos informacijos atspausdinimo. Galbūt dar yra vilties jūsų rūšiai.

PABAIGA

Jūsų Maištinga Siela

Interviu su ateiviu - reptilija (1 dalis)

Sveiki visi,

Kaip ir kažkada žadėjau prisegu interviu su ateiviu. Iš esmės negalėtume reptilijų vadinti ateiviais, kadangi jie yra šios planetos gyventojai t.y. tokie kaip ir mes, tačiau šį paslaptinga būtybė turi mums kai ką pasakyti... Už tekstą ir vėl dėkoju Sauliui Krulickui. Šis interviu darytas seniau nei rumunų psichologės knyga "Reptilija manyje", tačiau šis interviu tik ir vėl patvirtina, kad aplink mus vyksta tokie dalykai, kurių mes nemokame paaiškinti. Tikėti tuo ar ne, tai jau jūsų reikalas. Prieš jus - pirmoji interviu dalis.

Tai įvyko 1999 metais gruodžio 16 dieną Švedijoje. Interviu autorius K. Olė

Aš galiu garantuoti kad viskas kas čia žemiau pateikta yra teisybė. Kalbėjausi su ta moteriškos lyties reptilija 3 valandas per kurias ji man parodė ir papasakojo keisčiausių dalykų.

Klausimas: Pirmiausia pasakykite kas jūs.

Atsakymas: Kadangi jūs galite tai matyti savo akimis, aš ne žmogus kaip jūs ir jei iki galo būti sąžiningam aš ne žinduolis, nežiūrint į mano kūno organų sandaros panašumus į žinduolių. Tai evoliucijos rezultatas. Aš – moteris reptilija, priklausanti labai senai reptilijų rasei. (Reptilians).

Mes – žemiečiai ir šioje planetoje gyvename milijonus metų. Mes esame paminėti jūsų religinėse knygose. Kai kurios žmonių rasės senovėje žinojo apie mūsų būvimą, o kai kurios dievino mus, pavyzdžiu kaip Egiptiečiai, Inkai ir kitos gentys. Jūsų krikščioniškoje religijoje męs neteisingai vaizduojami kaip „ pikta gyvatė".

Klausimas: Jūs galite man pasakyti savo asmeninį vardą.

Atsakymas: Tai sunku, todėl kad jūsų žmogiška kalba - tai neištariama ir nesuprantama. Mūsų kalba labai skiriasi nuo jūsų, mano vardas jūsiškai skambėtu panašiai taip "Sssshiaassshakkkasskkhhhshhh…" labiau akcentuojant garsus „K" ir „SH". Mes neturime asmeninių vardų kaip jūs. Prašome vadinkite mane "Lacerta", tai vardas, kurį naudoju kada aš tarp žmonių ir kalbuosi su jais.

Klausimas: Koks jūsų amžius.

Mes matuojame laiką ne taip kaip jūs astronominiais metais ir žemės judėjimu aplink saule. Todėl kad mes paprastai gyvename po žemės paviršiumi, laiką matuojame pagal sukimosi ciklų periodiškumą žemės magnetiniame lauke. Jei išsireikšti pagal jūsų metų skaičiavimą, aš pasiekiau savo suaugusią stadiją ir mano amžius 16 337 ciklai.( tai mums svarbi data). Pagal jūsų žemišką laiko skaičiavimą man 28 metai.

Klausimas: Koks jūsų tikslas. Jūs turite darbą kaip mes.

Atsakymas: Taip, jūsiškai išsireiškus aš studentė, studijuojanti jūsų rūšies socialinius veiksmus. Todėl aš čia ir kalbu su jumis, būtent todėl aš parodžiau savo tikrą išvaizdą ir realų egzistavimą ir būtent todėl aš duosiu jums viską įskaitant ir slaptą informaciją ir į jūsų klausymus atsakysiu sąžiningai. Aš stebėsiu kaip į tai reaguosite jūs ir kiti jūsų rūšies atstovai. Šioje planetoje yra daug jūsų rūšies atstovų melagių ir bepročių, kurie aiškina kad žino visą tiesą apie mus, neatpažįstamus skraidančius objektus ir ateivius, o kai kurie iš jūsų tiki neteisybe. Tai nemalonu netgi mums, tai niekšai žiūrint iš mūsų pusės. Aš asmeniškai noriu pamatyti kaip reaguos jūsų rūšis kai sužinos teisybę, kurią aš jums paskelbsiu. Aš įsitikinusi kad ne kiekvienas patikės mano žodžiais, bet tai jums būtina, norint pragyventi ateityje.

Klausimas: Jūs galite man dabar duoti trumpą atsakymą: UFO realiai skraidantys objektai valdomi ateivių iš kitų planetų ar tai priklauso jūsų rūšiai.

Atsakymas: Kai kurie skraidantys UFO, kaip jūs juos vadinate, priklauso mums, bet dauguma ne. Daugumas „paslaptingų" objektų danguje yra ne techniniai įrenginiai, o neteisingai išaiškinti natūralūs reiškiniai, jūsų mokslininkai nesupranta plazminių raketų atsiradimo viršutinėje atmosferoje. Bet dalis UFO tikrai yra techniniai objektai, kai kurie priklauso jūsų rūšiai, konkrečiai karinei pramonei, dalis kitų planetų ateiviams. Jūsiškiai jus kažkodėl apgaudinėja, tai nesąžininga. Mažiausiai iš visų jūsų stebimų modulių priklauso mums, todėl kad mes labai atsargūs judėdami atmosfera ir mes turime specialius būdus paslėpti savo orlaivių skrydžius. Jeigu jūs perskaitėte žinutę apie pastebėtą danguje cigaro formos ryškiai pilkos spalvos metalinį cilindrinį objektą, su šviečiančiais žyburėliais, nuo 20- 260 metrų aukštyje, jei jis skleidė stiprų gaudesį, turėjo 5 ryškiai raudonas švieseles, vieną iš kurių viršutinėje dalyje, reiškia tas žmogus stebėjo mūsų sukurtą objektą. O tai reiškia kad įvyko kažkoks techninis defektas ar kažkas iš mūsiškių nebuvo atsargus. Taip pat mes turime labai mažą ir diskinės formos laivyną, bet dažniausiai jie priklauso kitiems.

Trikampiai UFO išvis priklauso jūsų pačių kariniams padaliniams, bet jie naudojasi ateivių technologijomis, kad juos sukurti. Jeigu jūs iš tikro norite pamatyti mūsų orlaivius, jūs turite darytis į dangų vidurinėje Azijoje (ypač kalnų rajone), Antarktidoje ir Arktikoje.

Klausimas: Ar jūs turite savo identifikacinį skiriamąjį ženklą, kuris išskiria jus nuo kitų.

Atsakymas: Mes turime du pagrindinius simbolius, kurie išskiria mūsų rūšį. Vienas iš jų (labai senas) – mėlynos gyvatės su keturiais baltais sparneliais juodame fone simbolis (spalvos mums turi religinę prasmę). Šį simbolį naudojo kai kurios mano visuomenės dalys. Bet dabar šis simbolis naudojamas retai – jūs žmonės jį dažnai kopijuodavote savo senoviniuose rankraščiuose. Kitas simbolis yra mistinis, jūs jį pavadintumėte „drakonas apskritimo formoje“, kurio centre yra septynios baltos žvaigždės. Šis simbolis žymei populiaresnis šiandiena. Jeigu jūs vieną iš tų simbolių pamatysite ant cilindrinio objekto-laivo, aš patarčiau eiti iš ten kaip galima greičiau. Vėliau paaiškinsiu kodėl.

Klausimas: Tos septynios žvaigždės kurias jūs paminėjote antrame simbolyje – reiškia plejadas.

Atsakymas: Tai planetos ir palydovai – mūsų buvusių septynių kolonijų saulės sistemoje simbolis. Žvaigždės vaizduojamos mėlyname fone, drakono apskritimas reiškia žemės formą. Septynios baltos žvaigždės reiškia: Mėnulį, Marsą, Venerą ir du palydovai, Jupiteris ir Saturnas. Tai planetos kurias mes buvome kolonizavę, dabar dviejų atsisakyta, todėl teisingiau būtų 5 žvaigždės.

Klausimas: Dėl to kad neleidote jus nufotografuoti, ar galėtumėte save apibūdinti, kaip jūs atrodote.

Atsakymas: Aš suprantu, kad geriau būtų padaryti keletą mano foto, patvirtinimui apie mūsų egzistavimą, todėl kad jūs žmonės esate skeptikai. Bet jeigu jūs ir turėtumėte foto, daugumas žmonių tai vadintu apgaule ir sukčiavimu, kad aš tik užsimaskavusi žmogiška moteris ar kažkas panašaus, tai mane žeistų. Jūs turite suprasti kad aš negaliu leisti nufotografuoti savęs ir savo įrangos ir toliau šis klausimas negali būti diskutuojamas. Viena iš priežasčių – aukšto lygio slaptumas apie mūsų egzistavimą, kita priežastis yra religinė. Bet jūs galite mane ir mano įrangą, kurią parodysiu vėliau, piešti. Aš galiu pabandyti save apibūdinti, bet tai duos mažai naudos įsivaizduoti mane, kadangi pas jus egzistuoja visuotinės nuomonės užprogramavimas, kuri automatiškai neigia reptilinės ir dar intelektualios rūšies egzistavimą. Gerai, aš pabandysiu save apibūdinti.

Įsivaizduokite moterišką žmogaus kūną. Aš irgi turiu dvi rankas, dvi kojas - atramas, galvą. Proporcijos panašios kaip jūsų. Kadangi aš moteriškos giminės, turiu dvi krūtis. Nežiūrint į tai kad mes reptilijos, evoliucijos eigoje, tai įvyko prieš 30 milijonų metų, męs irgi pradėjome duoti savo vaikams pieną, nes tai geriausia kas gali būti. Jūsų rūšiai tai davė vystymasis, dinozaurų epochoje ir dar seniau, o ne už ilgo ir mums. Tai nereiškia kad mes žinduoliai, nors turime krūtis, kurios žymiai mažesnės nei pas žmones. Lytiniai organai atlieka tą pačią funkciją, kaip ir žmogaus. Jie pastebimi išorėje tik mažesni (tai dar viena evoliucijos dovana).

Mano lygi oda, žalsvai pilkos spalvos su vietomis esančiom rusvom dėmėm, kurių daugiau pasitaiko pas moteriškos kilmės atstoves ir daugiau apatinėje dalyje ir ant veido. Jūs juos galite matyti ant mano veido, perkertantys antakius ir ant smakro. Akys pas mus didesnės nei žmogaus, todėl mes geriau matome tamsoje.

Mes turime dvi apvalias ausis, kurios mažesnės nei jūsų ir mažiau išlenktos, bet girdime geriau už jus, todėl kad jos jautresnės garsui ir išskiria platesnį jo dažnio diapazoną. Yra raumuo ausyse, tarsi dangtis kurio pagalba mes galime jas pridengti, pavyzdžiui po vandeniu. Mūsų nosis smailesnė ir turi V-formą tarp šnervių. Mūsų protėviai jos pagalba galėdavo jausti temperatūrą. Dauguma iš mūsų tą savybę jau prarado. Lupos kaip ir pas žmogų, pas moteris didesnės nei pas vyrus, tamsiai rudos spalvos. Dantys balti, aštresni ir stiprūs, palyginus su minkštais žinduolių dantimis. Mes neturime skirtingos spalvos plaukų kaip jūsų rūšis (bet skirtingo amžiau atstovai mėgsta skirtingai dažytis). Mūsų plaukai žymiai storesni ir stipresni už jūsų, lėčiau auga ir tik ant galvos. Mūsų kūnas, rankos, kojos proporcijos panašiai kaip jūsų, bet spalva skiriasi – žalsvai pilka. Mūsų penki pirštai šiek tiek ilgesni ir plonesni. Abi lytys turi rudus taškelius delnuose ir neturime jokių pirštu antspaudų, kaip pas jus. Jei paliesite mano odą tai pajusite kad ji žymiai švelnesnė už jūsų plaukuotą. Virš vidurinių pirštų krumplių yra nedideli rageliai. Nagai pilki ir žymiai ilgesni už jūsų. Moteriškos lyties atstovų nagai daugiau užapvalinti, vyriškos daugiau ilgesni ir aštresni, kartais 5-6 cm. Jeigu jūs paliesite mano užpakalinę kūno dalį galite pajusti kietą kaulinę liniją. Tai ne mano kaulinis stuburas, o odos struktūra, einanti nuo galvos iki liemens. Šioje struktūroje ir plokštelėse yra daug nervinių ataugų, kraujo indelių. Todėl mes visada turime problemą sėdėdami ant jūsų kėdžių. Pagrindinė tų mažų plokštelių užduotis, mūsų kūno temperatūros reguliavimas. Jei mes sėdime ant saulės ar prie dirbtinio šilumos šaltinio, tose plokštelėse prisikaupia kraujo, indeliai išsiplečia. Todėl saulė gali įšildyti mūsų kraują, kuris cirkuliuoja mūsų kūnų ir pro šias plokšteles dėl odos temperatūros pakėlimo, kas mums duoda didžiulį malonumą. Mes neturime bambos, todėl kad gimstame ne tokiu būdu kaip jūs, žinduoliai. Tikiuosi, kad mano apibūdinimas buvo pakankamai detalus. Į smulkmenas nesileisiu, kadangi kiti išoriniai skirtumai nėra tokie žymūs ir per drabužius jų nesimato.

Klausimas: Kokius rūbus pas jus daro ir nešioja.

Atsakymas: Tokius rūbus su kuriais aš dabar, deduosi tik tada kada aš tarp žmonių. Tiesą pasakius jie man nėra patogūs, nešioti tokius aptempiančius drabužius visada neįprastas jausmas. Jeigu mes randamės savo nuosavame požeminiame name ir mūsų dirbtinos saulės srityse, tarp kitų, artimų mūsų vardui, tai mes paprastai būname nuogi. Ar tai jus šokiruoja? Kai mes būname bendrose vietose, tarp kitų mūsų rūšies atstovų, paprastai nešiojame minkštus, plačius rūbus. Kaip jau sakiau, kai kurios mūsų kūno vietos labai jautrios prisilietimams, ypatingai plokštelės nugaroje, todėl mes nesijaučiame gerai su aptemtais drabužiais. Vyrai ir moterys paprastai nešioja tokią pačią aprangą, tik skiriasi spalvos.

Klausimas: Jūs paminėjot kitus, artimus jūsų vardui. Ar tai jūsų šeima ?

Ne. Jūs tai pavadintumėt „šeima“, bet tuo žodžiu jūs vadinate tik tuos kurie genetiškai jums artimi, kaip tėvas, mama ir vaikas. Kaip aš jau minėjau mūsų vardas labai sudėtingas. Dalis mūsų vardo priklauso tik mums ir nėra nei vieno kito su panašiu, bet dalis vardo, jo vidurys, nusako kokiai „šeimai“ mes priklausome (aš turiu naudoti žodį „šeima“ nes jūs savo žodynuose neturite nieko tinkamesnio). Tai nereiškia, kad mes giminingi genetiškai, kadangi tos grupės gana didelės, juose nuo 40 iki 70 asmenų. Žinoma ryšys su tėvu ir motina yra stipriausias, bet man būtu labai sunku nupasakoti visą mūsų labai seną ir sudėtingą socialinę sistemą, kad suprastumėt tam reikėtu daug valandų vien tik įvadui. Gal mes galėtume susitikti kitą kartą ir jeigu bus poreikis aš bandyčiau visą tai paaiškinti.

Klausimas: Ar jūs turite uodegą, kaip kitos reptilijos

Atsakymas: O ar jūs matote ją ? Ne mes neturime jokios matomos uodegos. Jei pažiūrėsite į mūsų skeletą, matosi tik nedidelis apvalumas stuburo pabaigoje. Tai nereikalingas mūsų protėvių palikimas. Mūsų embrionai pirmuose vystymosi mėnesiuose turi uodegą, bet jos dingsta prieš gimstant. Uodegos reikalingos tik primityvioms rūšims, kurios vaikščiodamos ant dviejų kojų, tokiu būdu palaiko pusiausvyrą. Mūsų skeletai per ilgą evoliuciją pasikeitė ir dabar atrodo beveik kaip jūsų.

Klausimas: Jūs minėjote, kad gimstate kitaip nei mes. Ar jūs dedate kiaušinius ?

Atsakymas: Taip, bet ne taip kaip jūsų paukščiai ar primityvios reptilijos. Faktiškai embrionas auga baltyminiame skystyje, motinos gimdoje, bet yra ir ovalo formos kreidinis plonas apvalkalas, kuris užpildo visą gimdą. Ruošiantis gimdyti, kiaušinis paspaudus išeina pro makštį. Po kelių minučių vaikelis išeina iš to kiaušinio pats, tam pasinaudoja tais dviem rageliai ant vidurinių pirštų krumplių, kad prasidraskytu kevalą ir atliktu pirmą įkvėpimą. Mūsų naujagimis nėra toks didelis kaip pas jus. Jis siekia 30 cm. Kiaušinis 40 cm.

Klausimas: Ką gali papasakoti apie savo kūno temperatūrą ?

Atsakymas: Mes ne žinduoliai ir mūsų kūno temperatūra priklauso nuo mus supančios aplinkos temperatūros. Jei paliesite mano ranką, pajusite kad ji žymiai šaltesnė nei jūsų. Mūsų temperatūra svyruoja 30-33 laipsnių ribose, bet po to kai pasišildome saulėje, ji siekia 40 laipsnių. Tai suaktyvina visą organizmo veiklą. Tai tas pats kaip jums užsiiminėti intymiais veiksmais, mes gauname didžiausią malonumą. Mes taip pat mėgstame plaukioti šiltame vandenyje ar kituose skysčiuose, kad pakelti savo kūno temperatūrą. Pabuvus keletą valandų pavėsyje mūsų temperatūra vėl tampa 30-33. Tai nėra mums kenksminga, bet geriau jaučiamės po saule.

Klausimas: Ką jūs valgote.

Atsakymas: Aplamai tai tą patį ką ir jūs: augalus, vaisius, daržoves, tam tikros rūšies grybus iš požeminių ūkių. Taip pat mes valgome kai kurias būtybes ar jų dalis, kurios jums yra nuodingos.

Pagrindinis skirtumas tarp jūsų ir mūsų yra tas, kad mes turime valgyti žalią mėsą, kadangi mūsų kūnas reikalauja baltymų. Mes negalime egzistuoti kaip visiški vegetarai, nes mūsų organizmas nustotu funkcionuoti ir mes mirtume jau po kelių savaičių, gal mėnesių jei nevalgytume mėsos.

Daugelis iš mūsų valgo žalią mėsą ir panašius dalykus, nors asmeniškai man labiau patinka virta, taip pat mėgstu tokius vaisius kaip obuoliai ir apelsinai.

Klausimas: Ar galite man papasakoti ką nors apie jūsų rūšies istoriją ir vystymosi evoliuciją ? Kokio amžiaus jūsų rūšis ? Ar jūs išsivystėte iš primityvių roplių?

Atsakymas: O, tai labai ilga ir sudėtinga istorija ir tai pasirodys jums visiškai neįtikėtina, bet tai visiška tiesa. Aš pasistengsiu paaiškinti trumpai.

Maždaug prieš 65 milijonus metų, daugelis iš mūsų neišsivysčiusių protėvių iš dinozaurų rasės išmirė per globalinį kataklizmą. To priežastis nebuvo natūrali katastrofa - asteroido susidūrimas su Žeme (jūsų mokslininkai taip manydami yra neteisūs) bet karas tarp dviejų nežemiškų civilizacijų, kuris vyko aukštai planetos atmosferoje ir orbitoje.

Remiantis mūsų ribotomis žiniomis tai buvo pirmasis ateivių karas Žemės planetoje, bet toli gražu ne paskutinis ir dar vienas karas nusimato netolimoj ateity, tuo tarpu kai šaltasis karas (kaip jūs jį vadinate) tarp ateivių vyksta paskutinius 73 metus.

Oponentai šiame 65 milijonų metų senumo kare buvo dvi išsivysčiusios nežemiškų civilizacijų rasės, kurių vardai ir vėl yra paprasčiausiai neištariami jūsų kalboje. Aš galiu juos ištarti, bet tai pažeistu jūsų ausų būgnelius jei padaryčiau tai originaliu būdu.

Viena rasė buvo humanoidai, kaip jūsų rūšis, bet daug vyresnė. Ji iš šitos visatos, iš Saulės sistemos žvaigždyno, kuri jūs savo žemėlapiuose vadinate „Procyon". Kita rūšis, apie kurią mes žinome ne tiek daug, buvo reptilijų rūšis, bet ji neturi nieko bendro su mumis, kadangi mes išsivystėme iš vietinių Saurians be išorinės įtakos, neskaitant tam tikro mūsų pačiu genetinio pasitobulinimo, bet apie tai vėliau. Pažengusi reptilijų rasė atvyko ne iš šios visatos, bet iš, hm....kaip čia jums paaiškinus... Jūsų mokslininkai lyg šiol nesupranta tikros visatos struktūros, kadangi jūsų nelogiškas protas nesugeba matyti paprasčiausių dalykų ir remiasi klaidingais matematiniais skaičiavimais. Tai yra jūsų rūšies genetinio programavimo dalis apie kurią aš papasakosiu vėliau. Leiskite man pasakyti, kad jūsų supratimas apie visatą toks, koks buvo prieš 500 metų.

Pabandysiu panaudoti jums suprantamą terminą: kita rūšis atėjo ne iš šitos visatos, bet iš kito „burbulo" putoje iš kurios sudaryta visa kūrinija. Jūs pavadintumėt tai kitu išmatavimu, bet tai neteisingas žodis, jūs aplamai klaidingai suprantate net tai kas yra kita dimensija.

Faktas, kurį jums reikėtu prisiminti yra tas, kad labiau pažengusios rūšys sugeba keliauti per „burbulus" persikeldami iš vieno į kitą, naudodami, kaip jūs tai pavadintumėte, kvantines technologijas, bet kartais jos tai daro naudodamos vien tik savo protą (mano rūšis taip pat turi išvystytus protinius sugebėjimus lyginant su jūsų rūšimi) bet mes nesugebame pereiti iš vieno burbulo į kitą be technologijų pagalbos. Kiti gyvenantys šioje planetoje tai sugeba ir jums tai atrodo kaip stebuklai, lygiai kaip tai atrodė ir jūsų protėviams.(Virgio trigrašis: moka ir mūsų žmonės, pavyzdžiui akademikas N.Levašovas ir be jokios technikos, protinių sugebėjimų būdu kaip čia išsireiškė)

Bet grįžkime prie mūsų istorijos. Pirmoji rūšis (humanoidai) atskrido į Žemę apie 150 metų anksčiau už reptilijas ir įkūrė čia kelias kolonijas tada egzistavusiuose kontinentuose. Buvo įkurta gana didelė gyvenvietė vietovėje, kurią jūs šiuo metu vadinate „Antarktida" ir dar viena kontinente kuris šiuo metu vadinamas „Azija". Tie žmonės gyveno, kartu su į gyvūnus panašiais Saurians, be jokių problemų.

Kai išsivysčiusi reptilijų rūšis taip pat atvyko į šią planetą, humanoidai iš „Procyono" bandė bendrauti taikingai, bet jiems tai nepavyko ir po kelių mėnesių prasidėjo karas. Turi suprasti, kad abi rūšys domėjosi šia jauna planeta ne dėl jos biologijos ar neišsivysčiusių jos gyventojų, bet tik dėl vienos priežasties: žaliavos, labiausiai vario. Kad suprastum priežastį turi žinoti, kad varis yra labai svarbi žaliava kai kurioms išsivysčiusioms rūšims, netgi šiandien, kadangi jisai junginyje su nepatvariomis medžiagomis sukuria naujas stabilias medžiagas, kai jis yra paveikiamas aukšto dažnio elektromagnetine iškrova, nustačius teisingą kampą ir apšvitinus stipriu branduolinės radiacijos lauku ir toms energijoms paveikiant vienai kitą. Tokio tipo vario lydinys su kitom medžiagom, atliktas stipriame magnetiniame-radiaciniame lauke gali sukurti ypatingo tipo ir stiprumo jėgos lauką, kuris labai naudingas įvairiems technologiniams sprendimams (bet tai yra ypatingai sudėtinga formulė, kurios jūs neatrasite dėl savo primityvaus proto). Abiem rūšimis reikėjo Žemės vario atsargų ir dėl to jos pradėjo neilgai trunkanti karą, kuris vyko ne tik pačioje planetoje, bet ir jos orbitoje ir atmosferoje. Pradžioje atrodė, kad humanoidai laimi, bet paskutinėje kovoje reptilijos nusprendė panaudoti eksperimentinį ginklą – bombą, kuri turėjo sunaikinti visą gyvybę planetoje, bet nepaliesti vertingų žaliavų ir vario atsargų.

Bomba buvo paleista iš kosmoso į vietą, kurią jūs šiandien vadintumėt „Centrine Amerika". Kadangi ji sprogo vandenyne įvyko nenumatytas susijungimas su vandeniliu ir rezultatas buvo visai ne toks kokio tikėjosi reptilijos. Sprogimas buvo per daug galingas. Mirtina radiacija, milžiniškas kiekis anglies dvideginio ir branduolinė žiema kuri tesėsi beveik 200 metų buvo viso to rezultatas.

Dauguma humanoidų žuvo o reptilijos prarado susidomėjimą planeta dėl net mums nežinomų priežasčių - galbūt dėl radiacijos. Žemė buvo palikta likimo valiai o visa kas gyva jos paviršiuje – žuvo. Beje viena iš bombos pasekmių buvo įvairių elementų nuosėdos planetos paviršiuje, vienas iš jų buvo Iridis. Jūsų šiandieniniai mokslininkai mano, kad Iridis dirvožemyje atsirado kai Žemė susidūrė su asteroidu, dėl kurio išmirė dinozaurai. Tai netiesa, bet iš kur jums žinoti.

Ir taip, dauguma dinozaurų išmirė, ne dėl sprogimo, bet dėka viso to kas sekė po karo, labiausiai dėl branduolinės žiemos ir radioaktyvių nuosėdų. Beveik visi dinozaurai ir reptilijos išmirė per ateinančius 20 metų. Kai kurie iš jų gyvenantys vandenynuose sugebėjo išgyventi dar apie 200-300 metų, bet vėliau išmirė ir jie kadangi pasikeitė klimatas. Nors branduolinė žiema po 200 metų pasibaigė, Žemėje buvo gerokai šalčiau nei anksčiau.

Nežiūrint į kataklizmus, kai kurios rūšys sugebėjo išgyventi: žuvys (kaip rykliai) kai kurie paukščiai ir keisti išsigimę žinduoliai, įvairios reptilijos, kaip krokodilai ir maži, bet išsivystę dinozaurai, kuriuos jūs šiuo metu vadinate – Tiranozaurais.

Ši naujoji reptilija vaikščiojo ant dviejų kojų ir atrodė panašiai kaip mūsų atkurtasis Iguanodonas, bet buvo mažesnė, apie1.5 metro, turėjo kai kurias humanoidų savybes, kitokią kaulų struktūrą, didesnę kaukolę ir smegenis, kitokius organus, virškinimo sistemą ir ranką su nykščiu ir galėjo suimti daiktus. Jų smegenų struktūra buvo geresnė ir jie turėjo akis visai kaip mūsų. Tai buvo mūsų tiesioginis protėvis. Yra teorija, kad radiacija privedė prie šitos rūšies mutacijos, bet tai neįrodyta. Šis į žmogų panašus dinozauras vystėsi sekančius 30 milijonų metų (kaip aš sakiau anksčiau, rūšims reikia daug daugiau laiko evoliucijai, nei jūs galite įsivaizduoti) ir tik jūsų atveju tai buvo dirbtinai pagreitinta. Tos būtybės buvo pakankamai protingos, kad neišmirtu per kelis milijonus metų, kadangi jos išmoko keisti savo įpročius, gyveno urvuose, kad nebūtu šaltame ore, išmoko naudotis primityviais įrankiais ir svarbiausia naudoti ugnį, kad galėtu sušildyti savo kraują kas mūsų rūšiai yra labai svarbu. Per kitus 20 milijonų metų ši rūšis pasidalino į 27 porūšis ir tarp jų vyko daug primityvių karų dėl dominavimo.

Pasirodo gamta nebuvo labai draugiška mūsų rūšiai ir 24 iš 27 porūšių išnyko evoliucijos eigoje, kadangi jų organizmas ir protas nebuvo pakankamai gerai išsivystęs, kad išgyventu ir pagrindinė to priežastis buvo ta, kad jie nesugebėjo keisti savo kraujo temperatūros jeigu pasikeisdavo klimatas. 50 milijonų metų po karo kai išnyko dinozaurai, tik 3 dabar jau technologiškai pažengusios reptilijų rūšys liko planetoje su visais kitais gyvūnais. Vėliau natūralus ir dirbtinis kryžminimas sujungė visas tris rūšis į vieną ir dėka išrasto genetinio modifikavimo mes sugebėjome sunaikinti geną kuris mus skirdavo į porūšis. Mes tikime, kad tai ir buvo laikas kai mūsų pagrindinė reptilijų rūšis, tokia kokią tu matai mane šiandien, buvo sukurta per genetinius modifikavimus. Tai buvo maždaug prieš 10 milijonų metų ir mūsų evoliucija tuo metu beveik sustojo neskaitant nedidelių patobulinimų ateityje.

Kaip matai, mes esame labai sena rasė lyginant su jumis, kurie tuo metu karstėsi po medžius kaip maži į beždžiones panašūs gyvūnai, tuo metu kai mes kūrėme technologijas ir kolonizavome kitas planetas šioje sistemoje, statėme didžiulius miestus (kurie per amžius pradingo be pėdsakų) ir manipuliavome su savo genais tuo tarpu kai jūs dar buvot tik beždžionės.

Prieš 10 milijonų metų mažosios beždžionės pradėjo augti, ir jos nusileido iš medžių ant žemės (ir vėl dėl to, kad pasikeitė klimatas - ypač taip vadinamam Afrikos žemyne). Bet jie vystėsi labai lėtai, kaip tai yra normalu žinduoliams ir jei nieko neeilinio nebūtu nutikę jūsų rūšiai, mes negalėtume sėdėti dabar čia ir kalbėtis, nes aš sėdėčiau savo patogiame, moderniame name o jūs sėdėtumėt savo urvuose apsirengę kailiais ir bandytumėt atspėti ugnies paslaptį arba galbūt sėdėtumėt viename iš mūsų zoologijos sodų. Bet aplinkybės pasisuko kitaip, ir dabar jūs manote, kad esate tobulybės viršūnėje ir galite sėdėti moderniuose namuose, o mes turime slėptis ir gyventi po žeme ir atokiose vietovėse. Maždaug prieš 1,5 milijonų metų, kita ateivių rūšis atvyko į Žemę (ji, kad ir kaip keista, buvo pirmoji humanoidų rūšis per daugiau nei 60 milijonų metų. Tai dar labiau stebintu, jei jūs žinotumėt, kiek skirtingų rūšių yra čia šiandien.) Ši humanoidų rūšis - kuriuos jus vadinate "Illojiim" šiandien - mūsų nuostabai domėjosi ne žaliava ir variu, bet neišsivysčiusiomis beždžionėm. Nepaisant mūsų buvimo šioje planetoje, ateiviai nusprendė padėti beždžionėms vystytis šiek tiek greičiau, kad galėtu pasinaudoti jomis kaip vergų rase savo ateities karuose. Jūsų rūšies likimas mums nebuvo labai svarbus , bet mums nepatiko Illojiimų buvimas mūsų planetoje, ir jiems nelabai patiko mūsų buvimas jų naujame "galaktikos zoologijos sode" ir todėl tai buvo priežastis kilusio karo tarp mūsų ir jų. Jūs galite pasiskaityti apie tą karą knygoje, kurią jūs vadinate "Biblija", kurioje jis aprašytas gana keista forma. Tikroji tiesa yra labai ilgas ir sudėtingas pasakojimas. Ar galiu tęsti?

Klausimas: Ne, ne dabar. Aš pasižymėjau šiek tiek apie jūsų istoriją, ir dabar aš turiu keletą klausimų. Visų pirma, jūs apimate labai platų laikotarpį. Jūs sakote, kad jūsų primityvūs protėviai gyveno kartu su dinozaurais, išgyveno - kaip jūs pavadinote - dirbtinę katastrofą ir išsivystė per 40 milijonų metų, o savo evoliuciją baigė prieš 10 milijonų metų. Tai skamba per daug neįtikėtinai. Ką galite apie tai pasakyti ?

Atsakymas: Aš suprantu, kad tai jums skamba nesuprantamai, nes jūs jauna, genetiškai sukurta rasė. Jūsų istorijos horizontas tik už kelių tūkstančių metų ir jums atrodo, kad taip ir turi būti. Bet taip nėra. Tai neįmanoma. Jūsų užprogramuotas protas visiškai nepajėgus suvokti tokios plačios laiko juostos. Mūsų evoliucija jums gali pasirodyti neįtikėtinai ilga, bet tai yra normalu. Prisiminkite, keli iš jūsų protėvių vystėsi kartu su dinozaurais, išgyvenę bombos sprogimą kaip ir mes. Jie vystėsi lėtai, milijonus metu pasidalindami į įvairias porūšis, kai kurie tapdami didesniais, kiti mažesniais ir tai yra kūno evoliucija. Bet tai neliečia proto ir išminties. Jie paprasčiausi gyvuliai. Žinduoliai vystosi 150 milijonų metų ir tik per paskutinius 2 milijonus metų jie ištobulina savo protą ir mastymą. O jūs sukurti per tokį trumpą laikotarpį manote, kad tai padarė gamta ? 148 milijonai metų yra normali kūno evoliucija ir dar 2 milijonai metų, kad tapti mastančiais, tokiais kaip jūs. Paklausk savęs. Ar tikrai manai, kad jūsų evoliucija buvo natūrali ? Tada jūsų rūšis dar labiau neišmananti nei aš galvojau. Ne mes išsivystėme neteisingai, bet jūs.

Suprantu. Bet aš turiu kitą klausimą. Jūs minėjote karą kuris vyko tarp ateivių prieš 65 milijonus metų. Tai atsitiko daug anksčiau nei jūsų rūšis tapo mąstanti (tai, kaip aš supratau). Iš kur pas jūs tiek daug žinių apie pirmąjį karą ir jūsų pačių evoliuciją ?

Atsakymas: Tai geras klausimas. Daug geresnis nei prieš tai. Mūsų žinios apie pirmąjį karą pilnumoje ateina iš senovinio artefakto, kurį prieš 16.000 metų rado mūsų archeologai, žemyne kurį jus šiuo metu vadinate „Šiaurės Amerika". Jie rado apvalią plokštę, kurios skersmuo pagal jūsų skaičiavimus atitinka 47 centimetrus. Plokštė buvo pagaminta iš net mums nežinomos magnetinės medžiagos ir jos viduje buvo įmontuota kita plokštė kristalinė, į kurios molekulinę struktūrą buvo įkoduotas milžiniškas kiekis informacijos. Tą atminties plokštę pagamino paskutiniai po sprogimo išlikę gyvi žmonių rasės atstovai iš „Procyono" ir tai buvo prieš 65 milijonus metų, bet plokštė buvo visiškai sveika kai mes ją radome.

Mūsų mokslininkai sugebėjo iškoduoti visą informaciją ir taip mes sužinojome apie įvykius kurie vyko gilioje senovėje ir kurie privedė prie dinozaurų išnykimo. Lėkštėje buvo informacija apie abi rūšis, bet daugiausiai apie humanoidus ir apie įvykius ir ginklus įskaitant ir panaudotą bombą. Taip pat buvo aprašyti gyvūnai ir Saurians rūšis tuo metu gyvenusi Žemėje, įskaitant ir mūsų protėvius.

Klausimas: Kas atsitiko ateiviams ?

Atsakymas: Tiksliai mes nežinome. Žemėje išgyvenę humanoidai žinoma išmirė per kelis ateinančius metus po bombos sprogimo kaip ir kiti panašūs į juos, o reptilijos (tiek kiek mums žinoma) į Žemę negrįžo. Kas liečia reptilijas visai įmanoma, kad jiems fiziškai pasidarė neįmanoma grįžti kadangi tie burbulai (kaip aš juos pavadinau) tarp išmatavimų kartais juda keisdami savo išsidėstymą. Dar yra teorija, kad ta rūšis per milijonus metų nustojo egzistavusi.

Klausimas: Kaip gali būti, kad mūsų šiuolaikiniai mokslininkai neranda jokių pėdsakų, nei jūsų kaulų-skeletų liekanų jeigu jūs tikrai gyvenate Žemėje tokį ilgą laikotarpį ? Mes radome daug primityvių dinozaurų skeletų, bet nei vieno išsivysčiusios reptilijos su didesne kaukole ar ranka su nykščiu apie kokią jūs pasakojote.

Atsakymas: Taip jūs radote, bet jūsų „genialūs" mokslininkai nesugeba pilnai ir teisingai skeletų atkurti nes jie bando atkurti reptilijas kaip gyvūnus o ne protingas būtybes. Jums pasirodytu juokinga jei sužinotumėte kiek jūsų muziejuose Saurian skeletų neteisingai atkurti į gyvūnus kurie niekada neegzistavo. Jūs naudojate kaulus kurie nesiderina tarpusavyje o jei jums kokio trūksta tai patys pagaminate jį dirbtiniu būdu. Daugelis jūsų mokslininkų tai žino, bet jie nenori tai viešinti kadangi negali to paaiškinti, teigdami, kad kai kurių kaulų tiesiog trūksta ir, kad jų sukurta konstrukcija yra teisinga. Daugelis mūsų kaulų buvo panaudoti atkuriant Iguanodonus, pavyzdžiui rankos su nykščiu (pažiūrėk muziejuose ir suprasi, kad aš teisi.) Mokslininkai, šalyje kurią jūs vadinate Amerika, sėkmingai atkūrė teisingą mūsų skeletą, prieš kelis metus, bet vyriausybė (kuri žino apie mūsų egzistavimą) jį konfiskavo. Dėl to kaip mes gyvename (ir gyvenome tūkstančius metų) visiškai po žeme, jūs ir nerasite mūsų liekanų ar skeletų.

Norite tęsinio? Spauskite ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Su Pavasariu!

Sveiki visi,

Su kalendoriniu pavasariu! Žinot, jokios tokios šventės nelaukiu kaip pavasario. Aišku, visada laukiu sezoninio, o ne kalendorinio pavasario, bet jau nuo kovo mėnesio galima sakyti, kad tikrai pailgėjo mūsų dienos, o kovo pabaigoje jau turėsime lygiadienį ir į balandį žengsime jau su šviesesnėmis dienomis! Tegul šis pavasaris atneša mums geras permainas, atneša ramybę, susitaikymą su savimi ir visa Visata. Nieko žmogus daugiau nenori, kaip tik gyventi harmonijoje ir žinoti, kad yra savo vietoje, yra reikalingas kitiems, o tau reikalingi kiti. Tad su tokia potekste, sveikinu Jus visus su nuostabia atgimimo švente!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "The Runaways"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti amerikiečių kino filmą „The Runaways“ (The Runaways) (2010 m.). Na, jeigu galvojote iki šiol, kad rusų muzikos grupė „T.A.T.U.“ buvo skandalinga ir gana pakvaišusi, tai tikriausiai nieko negirdėjote apie aštunto dešimtmečio merginų grupę „The runaways“. Tai šis filmas yra būtent apie šios grupės egzistavimą, sukūrimą ir iširimą. Na, iš tikrųjų grupė savo karjerą pradeda mėtoma šūdais priekaboje, o baigia savo populiarumo viršūnėje ir tampa žinoma visame pasaulyje. „The Runaways“ pasiekia pasaulinę šlovę, tačiau, kokia buvo visų grupės merginų skaudi kaina ir gyvenimas, apie tai ir dar daugiau sužinosite pamatę biografinį kino filmą.

Man asmeniškai, filmas patiko, buvo maištingas, revoliucioningas. Kietos, koketiškos, lesbietiškos merginos kabinasi į gyvenimą per muziką. Jos patrakusios, nešvankios ir dažnai apsvaigusios nuo narkotikų ir alkoholių. Toks gyvenimas greitai išeina iš rikiuotės ir tenka vieną dieną skaudžiai kristi. Ko norėti iš gyvenimo, kai esi kontroliuojamas kitų? Filmą iš esmės žiūrėjau dėl dviejų aktorių, kurias labai norėjau pamatyti kitokiame kontekste ir vaidmenyje, tai „Saulėlydžio“ žvaigždė Kristen Steward ir Dakota Fanning, pastaroji tebuvo vos penkiolika, bet suvaidino kaip tikra profesionalė ir atrodė stulbinamai, sunku patikėti, kad dar 2005 metais jai tebuvo vos 11 metų, o jai toks stulbinantis vaidmuo! Stebina aktorių vaidyba, bet kaip ir vienas draugas man pasakė, kad jau nebėra blogos vaidybos gerame filme. Sunku atrasti kažkokių spragų, vienintelis dalykas bus tik paties žiūrovo santykis su vaizduojama tematika. Aš asmeniškai žiūrėjau tai kaip į meną ir prisijaukinau šį filmą, todėl jis man pasirodė suprantamas, įdomus, juolab, kad tai yra vaizduojami reali faktai ir tikrovė.

Filmą rekomenduoju visiems besidomintiems muzika, maištininkams, menininkams. Rekomenduoju visiems pamišėliams, kurie jaučiasi kitoniški, galiausiai rekomenduoju ir paprastiems žmogeliams, kurie nori daugiau sužinoti apie kitų gyvenimus. Filmas nėra banalus, jis yra toks, koks ir buvo „The Runaways“ tikrasis gyvenimas.

Jūsų Maištinga Siela