Sveiki visi,
Labai džiaugiuosi pagaliau pamatęs nuostabų filmą - „Anglas ligonis“ (The English Patient) (1996 m.). Šis filmas tikriausiai jau neabejotina klasika, kažkada susišlavęs net devynis Oskarus. Net gėda prisipažinti, jog anksčiau šio filmo nemačiau. Nebijokite žiūrėti senus, laiko patikrintus filmus, nes šių dienų kinas tikrai nėra dar pranokęs klasikos. „Anglas ligonis“ tik įrodo, jog filmai nesensta, sensta tik žmonės ir jų suvokimas.
„Anglas ligonis“ – tai stiprus pasakojimas, stiprus režisūrinis užmojis sukurti gerą filmą. Pastarasis pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą. Filmas tikrai nėra lengvas kąsnelis, beveik trijų valandų trukmės, gera aktorių vaidyba ir intriguojanti meilės istorija leidžia visiškai atsipalaiduoti ir įsijausti į filmo siužetą. Filme taip pat šmėžuoja gražūs vaizdai, karšta dykuma, oranžinis smėlis, dykumų klajoklių skurdūs namai ir miesteliai.
Filmas apima mūsų konkretų istorinį laikotarpį – Antrąjį pasaulinį karą, pastarasis vyko ne tik įsiplieskusioje Europoje, bet ir toli dykumoje. Filme yra visko: subtilių meilės žaidimų, erotikos, šiurpių karo vaizdų. Filmas perteikia natūralią gyvenimišką patirtį, bet kartu jis yra ir poetizuotas, susentimentalintas. Sentimentalizmą puikiai perteikia gera muzika, garsiai išreikštos mintys apie meilę, mirtį, baimę ir drąsą. Filmas patiks tiems, kuriems patiko filmas „Australija“, „Šaltasis kalnas“, „Amelija“ ir t.t.
Nežinau kaip knyga, bet įtariu, jog ši ekranizacija visai nebloga. Filmas apie neblėstančią meilę su nelabai linksma pabaiga, kuri pareikalauja iš žmogaus gero emocinio kalibro. Sakau ir sakysiu, jog išties negaila laiko tokiam geram filmui kaip „Anglas ligonis“.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą