2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

Darbas jaunimui. Kodėl sunku jaunimui susirasti darbo?



Sveiki,

Kodėl jaunimas negali susirasti darbo Lietuvoje? Susidūriau su šiuo sunkumu, o internetiniai straipsniai visi spiegia, kad jaunimas neturi darbo arba jo turi labai daug – žodžiu, visi su savo nuomonėmis, pasakysiu ir aš savąją ir pasidalysiu patirtimi. Vienas emigrantas lietuvis, na, jau karjerą šiokią tokią padaręs Vokietijoje prieš gerus metus juokėsi iš mūsų žalių lietuvių jaunimo būrio, kurie neturi patirties ir nori įsidarbinti. Šiandien jau kelinta para sėdžiu ir baladojuosi su CV (gyvenimo aprašymais) besiuntinėdamas ir beskambindamas į įvairias darbo vietas. Aišku, niekas net neklausia, ar turi diplomą, ar neturi – niekam tai nerūpi, tavo artas metas universitete labai gerai tiks užpakaliui nusivalyti, bent jau dėl to buvo verta mokytis. Esmė – ar turite darbo patirties? Neturiu! Iš kur Tu ją, bomželi jaunas, turėsi, jei niekas jos nesuteikia!? Juokėsi iš manęs tas lietuvių vokietukas. Sako – tik Lietuvoje gali būti tokia padėtis pro ašaras.

Įvairios įmonės ir organizacijos, kurioms reikia darbo, kad ir pačiai valytojai – reikalavimas vienas – darbo patirtis bent vieneri metai. Net pradedančioji valytoja turi turėti darbo patirties. Iš kur ta tendencija ir tinginystė atėjo neapmokyti žmogaus? Juk žmogus negimė iškart, kad mokėtų naudotis kasos aparatu ir neišlindo iš gimdos su latekso pirštinėm ir valymo priemonėmis. Toks jausmas, kad darbdaviai tiesiog tingi, jiems reikia gero darbinio arklio, kuris greitai ir veiksmingai pakeistų benusibaigiantį seną kuiną ratuose. Pagrindinė mano problema ir yra, kad visus mano darbus nušluoja atėję žmonės, kurie turi bent gramą patirties, o man belieka tik tikėtis, kad darbas iš dangaus nukris ir Dievas padės, bet...

...bet mes visi puikiai žinome, kad taip nenutiks. Taigi kokias problemas kelia šitokia situacija? Didelė jaunų žmonių bedarbystė, o nepasitikėjimas naujokais kelia dar ir kitą problemą – Lietuva pasidaro žentų kraštas. Ne paslaptis, kad darbus gauna visi giminaičiai ir draugai apie kokį nors riebesnį rangą užimantį asmenį. Pats esu neįtikėtinų dalykų liudininkas ir galiu pasakyti, kad aukštesnieji postai yra dažniausiai neiškovojami, o padovanojami. Jeigu neturi gero tėtuko, dėduko, kuris maltųsi versliuke ar Seime, tada gali dairytis tik paprastų darbų sąrašuose, o ten visi keliai užmūryti, nes esi žalias ir neturi patirties. Ir ką tai duoda? Tai duoda tai, kad jaunimas užsimerkęs perka bilietus į Vakarus ir emigruoja. Juos išstumia ne tik valstybė, bet ir patys darbdaviai. Sakau, emigruos žmonės tol, kol Lietuvoje liks tik tiek žmonių, kiek reikia, kad visi būtų sotūs ir dirbtų darbus.

Labai geras pavyzdys. Vienas toks studenčiokas, lietuvis ėjo Londone gatve ir ant prabangaus viešbučio rado skelbimą, kad čia reikalingas padavėjas. O padavėjas tokiame viešbutyje, kurių žvaigždučių neturi net Lietuva, sau užsuko ir gavo darbą, apvilko jį smokingu ir pradėjo dirbti. Lietuvį nuo gatvės! O čia, mano mama norėjo įsidarbinti indų plovėja eilinėje picerijoje, tai cirkas be pabaigos – kažkokie turai, etapai, pokalbiai, provokacijos, psichologinis spaudimas, motyvacijos melžimas, net juokinga, atrodo, kad dirbtų kokiame FTB ar slaptųjų failų būstinėje. Atsipeikėkite, čia gi tik indų plovėja! Londone lietuvį nuo gatvės paėmė dirbti prabangus viešbutis! Galima sakyti, tai atsitiktinumas, bet aš tuo netikiu, nes tai aiškiai rodo mūsų visų Lietuvoje gyvenančių žmonių padėtį. Daugiau nieko nebeturiu pridurti.

Jūsų Maištinga Siela
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

6 komentarai:

  1. Mindaugai, ilgą laiką skaitau tavo įrašus bloge, atrodai tikrai protingas, įdomus žmogus, tai kodėl tu vis dar Lietuvoje? Patriotiškumo jausmas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinai, bedugnės kraštas visada yra ten, kur stovi, o horizontai, taip, būna, kad vilioja, bet irgi supranti, kad niekas išsižiojęs ten nelaukia, viską reikia išsikovoti. Jeigu esu čia, tikriausiai, dar kažko tikiuosi, o man daug nereikia, niekada gobšus nebuvau.

      Panaikinti
  2. Džiaugiuosi, kad dar yra tokių žmonių, kurie nepuola tuoj pat bėgti. iš tikrųjų manęs dar tas laukia priešaky ir kas ten žino, galbūt pakeisiu nuomonę, bet juk namai yra namai ir gyventi kitoj šaly nesinori, kad ir kaip čia sunku būtų.
    Mano nuomone, tai tie, kurie emigruoja (didžioji dalis) yra per dideli savanaudžiai ir jiems pinigai yra prioritetas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Du*nas ,o kam pinigai neprioritetas? Geriau bomžaut, bet gyventi savoje šalyje? Gyveni savo šalyje ir negali nieko sau leisti nes dalis algos mokesčiams ir turi dar šeimą išlaikyti. Sako savanaudžiai jie ne savanaudžiai ,o elgesi taip dėl savo šeimos gerovės. Tai pasakyk kodėl jie svanaudžiai? Ar jie turi dirbt Lietuvoje ir gyventi nepilnavertį gyvenimą ,nieko aplink nematyti tik darbą? Ir tik tam ,kad išlaikyt pašalpinius kurie gali ir turi dirbt, bet sėdi namuose ir valstybė moka jiems pinigus už nieką? Taip kad Anonimiškas visiškai nusikalbėjai į pievas..

      Panaikinti
  3. O būti laimingu=būti savanaudžiu? Jeigu žmogus suranda laimę kitur, tai jis savanaudis, išdavikas? Galų gale kiekvienas renkasi kaip gyventi, jeigu kažkam geriau gyventi Anglijoj, Danijoj, Norvegijoj tai ką jis Lietuvos priešas? O pinigai svarbūs kiekvienam, jeigu jų stygius kelia didelį diskomfortą, tai nieko keisto, kad žmogus išvyksta svetur. Vis dėlto ne vien oru gyvas žmogus reikia ir pavalgyti, ir dar milžiniškus mokesčius susimokėti taip, kad tokios kalbos "yra per dideli savanaudžiai ir jiems pinigai yra prioritetas" sukelia pyktį. Žiūrėk, kad tik tave rimta bėda neprispirtų ir lėkti užsienin.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ramiai xebra :) yra to darbo tik nuo pat pradziu nereikia tiketis direktoriaus kedes :) keli pavyzdziai kur aibes darbo skelbimu:
    www.studabir.lt|Darbo skelbimai Vilniuje
    www.papildomasdarbas.lt - Papildomo darbo skelbimai
    ir daug kitu! Sekmes paieskuose :)

    AtsakytiPanaikinti