Sveiki visi,
Kažkada, labai seniai teko matyti „Oskarui“ nominuotą
filmą „Būti Džonu Malkovičiumi“ (Being John Malkovich) (1999 m.), tačiau
praslinkus geram dešimtmečiui mano galvoje nieko neliko, tad sužiūrėjau filmą
su visai šviežia galva ir taip įdomiai, kad net nustebau, kaip nieko
neprisimenu, tik bereikšmes nuotrupas iš pirmojo žiūrėjimo.
Mano galva, be jokios abejonės šio filmo stiprioji sritis
yra originalus ir netradicinis siužetas, kurio scenarijus prisidengia realiai
egzistuojančio aktoriaus Džono Malkovičiaus tapatybe. Buvo smagu matyti, kaip
aktorius Malkovičius vaidina save, o ir suvaidinti save reikia šiokios tokios
rizikos, tačiau neįprastas siužetas viską išlygina, nes filmas balansuoja tarp
realybės ir fantazijos ašmenų ir bando atskleisti asmens individualybę ir
žmogaus dvasios skirtybes. Filme nemažai iš vėžių išmušančių meilės ir lyčių
kryžminimų, Lotė įsimyli Maksimą ir jos bendrauja per Malkovičiaus kūną. Iš
esmės yra ir nemažai keisto humoro ir mūsų visuomenėje nusistovėjusius
standartus iškreiptų dalykų – mažo aukšto biuras, portalas ir kiti nerealūs
dalykai, kurie pateikti magiško realizmo rėmuose.
Iš tikrųjų pusę filmo net spėliojau, ar Lotė tai ta pati
garsioji Cameron Diaz? Nes po tokiomis kudlomis lyg ir švietė keistai
atpažįstami skruostai ir akytės, bet iki galo nebuvau tikras, kol filmo
pabaigoje nepamačiau užrašo – Cameron Diaz, išties, filme atrodė kaip urvinė
moteris. Keisto ir nestandartinio žmogaus tipažas yra pagrindinis filmo
koziris, mat tokie žmonės dažniausiai kapitalistiniame pasaulyje turi asocialų
vaidmenį dėl savo nemokėjimo pritapti prie racionalaus ir greitai mąstančio
pasaulio – marionetininkas bei egzotiškų gyvūnų augintoja. Keisto ir
nepaaiškinamo pasaulio raiška analizuoja mūsų beprotiško ir chaotiško pasaulio
ryšį su žmogaus pasąmone. Filmas turėtų patikti tiems, kurie iš filmo tikisi
kažkokios originalesnės idėjos, kuriems humoras suderintas su žmogaus
tragedija.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą