Filmas: "Magnolija" / "Magnolia"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti seną gerą filmą „Magnolija“ (Magnolia) (1999 m.). Jau seniai ketinau šį filmą pažiūrėti, bet kažkaip vis atidėliodavau visų filmų sūkuryje, bet neseniai teko pamatyti ir ištverti visas tas tris valandas su trapiąją „Magnolija“. Iš tikrųjų filmas iš pradžių ir nustebino, vėliau erzino, vėliau nustebino, po to vėl erzino ir galiausiai vėl stebino. „Magnolija“ – tai filmas kaip banguojanti jūra, kuris turi ne vieną emocinę kulminacijos vietą, atsipalaidavimą, ramų tekėjimą ir vėl kilimą į skaudų emocijos kalną, neveltui filmo skyriai įvardyti permainingų orų prognozėmis. Neįprastai ilgas ir įdomus garso takelis, filme labai daug visokiausių įvykių, mažų gyvenimėlių, kurie vienas su kitu susiraizgę ir viskas išsakoma ir parodama gan priimtina maniera.

Iš tikrųjų filmą, bent jau mane, mažų mažiausiai jaudino atskirų žmonių gyvenimai, man buvo nė motais, kad senukai serga vėžiu, kad moterys kankinasi, nerasdamos sielos ramybės, kad vienas personažas tauškia, kaip išdulkinti ir sužavėti merginas – viskas buvo nė motais, nors aktorių darbas ir operatoriai buvo superiniai. Labiausiai jaudino visuma, idėja parodyti ne pagrindinį personažą, ne jo charakterio koloritą, bet mūsų žmonijos visumą, mūsų silpnybes, mūsų stiprybes, mūsų gyvenimo tėkmę, kokie mes esame menki, suluošinti, žaizdoti ir kaip vis dėlto esame stiprūs, kad toliau gyventume. Daug užsimenama apie atsitiktinumo nebuvimą, kad viskas šiame pasaulyje surišta tvirta priežasčių ir pasekmių grandine ir visi mes esame vieni nuo kitų priklausomi. Personažuose daug šiuolaikinės patetikos, lengvabūdiškumo, kuris turi didelę kainą – vienatvės kainą, kurią sumoka kone kiekvienas personažas. Režisieriui Paul Thomas Anderson‘ui pavyko aktoriams įkvėpti to dvasinio ir giluminio pasigailėjimo verto jausmo personažų likimams. Po filmo atsisėdi ir pagalvoji: aha, kokie mes vieni tarp kitų esame mažyčiai, tokie trapūs, žydintys kaip magnolijos, tokie pažeidžiami ir kartu gražūs, gajūs atsitiesti po audros.

Pabaigoje filmo ėmė lyti varlėmis, tačiau niekas neklausia ir neanalizuoja, kodėl tai nutiko, visi toliau gyvena savo gyvenimuose, nė nesistebėdami, kad taip pasaulyje nebūna, o berniukas, kuris dalyvauja TV viktorinos šou net pagalvoja priešingai: taip, būna ir šitaip gyvenime. Argi? Filmas keistas, nes jis parodo kitą realybės pusę, išparceliuotą, išnarstytą ir daugiasluoksnį likimų ir galimybių mozaiką, filmas kaip vitražo koliažas, stilingas, gražus, įmantrus ir kartu šiek tiek erzinantis, nes supranti, kad ne tik gyvenime reikia pastangų konstuktyvizmui t.y. sujungti ir suvokti visumą per daleles, bet to pareikalauja ir šis filmas meno plotmėje.

Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad filmas buvo nominuotas net trims „Oskarams“, filmas gavo „Auksinį gaublį“, jame vaidina devynios galybės garsenybių – Tom Cruise, Julianne Moore ir kt., kuriuos visada įdomu sutikti rimtame filme.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela