Sveiki, visi,
Šįkart noriu vėl grįžti prie Woody Allen ir jo vieną iš seniausių ir
sėkmingiausių darbų „Manhatanas“ (Manhattan) (1979). Na, išties šį filmą
paskatino pažiūrėti ne tik Allen‘as, bet ir jaunoji Meryl Streep, kuri ką tik
pradeda savo ilgą kino karjerą – čia ji pati gražiausia, mano akimis. Buvus
nuostabaus grožio mergina... Na, o „Mankatanas“, kaip ir dabartiniai Wodžio
Alleno darbai yra typ-top sukurtas pagal tuos pačius principus – santykių atvirkštinės
proporcijos formulėmis. Dievaži, praėjo apie 35 metus nuo filmo sukūrimo, o
Allen‘as vis dar populiarus, naudodamas tuos pačius skalpelio pjūvius!
Deja, tai nėra mano mėgstamiausias jo darbas. „Manhetenas“ neprilygsta,
mano akimis, vėlyvesniems darbams, kurie mane labai sužavėjo „Vidurnaktis
Paryžiuje“ (2011), „Lemiamas taškas“ (2005). Žinoma, tai nėra ir silpniausias
Allen‘o filmas, jis, beje, sulaukė tuokart labai gerų kritikų liaupsių ir yra
vienas sėkmingiausių jo darbų komerciškai, uždirbęs beveik 40 milijonų JAV
dolerių.
Na, „Manhatanas“ – tai juodai balta kino juosta, kaip jau pats pavadinimas
sako, atskleidžiantis Manhatano, Niujorko rajono, grožį ir savitumą. Kaip ir „Vidurnaktis
Paryžiuje“, taip ir čia, miestas yra ne tik gražus miestas, bet jam patikėtas
ir vaidmuo, jis kaip personažas, likimo deivė Moira, kuri sujungia ir išskiria
žmones, priversdamas juos įsimylėti, nekęsti. Taip išties ir atrodo, kad su
herojais kažkas žaistų, kažkas už kadro, bet iš tikrųjų, mano akimis, režisierius
likimus patiki Manhatanui, Centriniam Parkui, dangoraižiams ir pan. Įdomu ir
tai, kad Alle‘nas čia sukuria pagrindinį personažą – vidutinio amžiaus
plinkantį vyruką, kuris užmezga santykius su 17 metų mergina, paliktas
lesbietės žmonos, kurią antrame plane ir suvaidina lengendinė Meryl Streep. Čia
ir vėl pamatysime, kad niekas nesikeičia nuo akmens amžiaus laikų – personažai pseudo
intelektualai, kurie vaikšto į operą ir muziejus. Net šyptelėjau, kai dialogai
kaip visada rutuliojasi Allen‘ui būdingose terpėse.
Nepaisant visko, šis filmas visgi turi savotiško išskirtinumo Allen‘o
repertuare. Gal dėl to, kad kūrė jis jaunesnis, todėl ryškiai jaučiasi toks
susitelkimas ties personažų įsimylėjimais ir nekentimais be ryškesnių ir
tolimesnių idėjų plėtočių, pasigedau antraeilės potekstės. Rodėsi, netgi
kažkiek jaunatviškesnis ir naivesnis nei vėlyvuose savo filmuose. Bet kokiu
atveju, filmas patiks tikriems Allen‘o gerbėjams.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą