Sveiki visi,
Britų režisierius Todd Haines ryžtąsi įdomiam filmui „Auksinė praraja“
(kitur galite rasti kaip „Aksominė aukso kasykla“) (Velvet Goldmine) (1998).
Šio režisieriaus teko regėti puikią juostą „Toli nuo Rojaus“ (2002), tad jis
jau nebebuvo svetimas mano akims. „Auksinė praraja“ yra dar vienas sėkmingas darbas,
nominuotas „Oskarui“ už geriausius kostiumus. Na, išties filmas pulsuote
pulsuoja septinto-aštunto dešimtmečio dvasiomis. Filmas muzikalus, pilnas šių
dešimtmečių hitų ir nežabotos roko evoliucijos dvelksmo, seksualumo, kontrastų
ir narkotikų.
Rokerio nelengvas gyvenimas, kuris veda milijonus iš proto lengvai
sugriaunamas kaip ir sukuriamas. Tai neabejotinas paminklas septintajam dešimtmečiui.
Nors scenarijus yra frikcinis, tačiau personažuose galime apčiuoti ir atpažinti
tam tikras to meto roko žvaigždes, kurie scenoje rengėsi kaip moterys, o
gyvenime, nors ir vedę, seksuodavo su
kuo tik papuldavo. Jiems nuskilo, nes jų eroje dar nebuvo atsiradęs AIDS, nes
kitaip jie tikrai kentėtų nuo šios ligos, kuri išplito kaip maras devintajame
dešimtmetyje ir masiškai krito laisvo elgesio genijai, įskaitant panašaus
tipažo filmo herojė „Dija“ (Gia) (1998) su Angelina Jolie, analogiškai gyvenimą
baigė ir F. Merkuris. Tačiau septintas dešimtmetis dar saugus, nors
prisodrintas seksualinės revoliucijos nuotaikų. Labiausiai filme žavi
kruopščiai atkurta laikmečio dvasia, kostiumai nuostabūs, o ir palaidam,
nevaržomam gyvenimui nejučia imi žavėtis, nustumdamas visus moralinius
principus į šalį.
Sutinkame neįtikėtinai dar jaunus, bet labai talentingus aktorius – Ewan McGregor,
Christian Bale bei Jonathan Rhys Meyers, kuriais nusivilti tiesiog neįmanoma. Išties
labiausiai šokiravo Ewan McGregor personažas, nes ne kiekvienas ryškesnis
aktorius ryžtųsi ant scenos suvaidinti rokerį, kuris nusimovęs kelnes atvirai
vizgintų savo genitalijas, atkišęs užpakalį demonstruotų skylę ir svaidytųsi
nepadoriais gestais. Išties rokeriai tąkart nesiskaitė su publika ir publika
tokius dievindavo. Filmas pilnas kontrastų tarp herojų ir jų įvaizdžių, kurie,
dievaži, net dabar, jeigu atsirastų panašių, atrodytų šokiruojančiai. Tad Lady
Gagos fenomenas tėra tik menki žiedeliai ir verti pajuokos šokiravimo fronte,
palyginus su tuo, ką išdarinėjo septinto dešimtmečio roko dievaičiai. Filmas
išties žavus perliukas, vertas įžvalgios akies ir įdomaus žiūrovo.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą