2013 m. gegužės 7 d., antradienis

Filmas: "Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai" / "Hansel & Gretel: Witch Hunters"




Sveiki visi,

Fantastinių trilerių mėgėjai tikriausiai jau matė filmą „Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai“ (Hansel and Gretel: Witch Hunters“ (2013), kuris yra vienas šviežiausių ir naujausių pasakos pagrindu sukurtas trileris suaugusiems, kurie, ištroškęs įtampos ir naujų pasakos motyvų, ras vėl kažką įdomaus praleidžiant laisvalaikį. Taip, būtent laisvalaikį, nes šis filmas, kaip ir daugelis tokio tipažo filmų yra mums ne praturtinti, bet lepinti.

Kino kritikai šią juostą pasitiko labai prastai nusiteikę, negailėjo pylos scenarijui ir išdergtiems pasakų herojams, tačiau iš savo parapijos galiu pasakyti, kad šis filmas tikras auksas, palyginus su kokiomis nors paskutiniosiomis „Absoliutaus blogio“ dalimis. Ypatingai stebina gera grafika ir techniniai dalykai. Žiūrėdamas šią juostą nepasijutau, kaip neretai būna, lyg žaidime, o iš tikrųjų jaučiau tikroviškumą ir kruopščiai išdirbtas ir apgalvotas filmo detales. Aišku, šypsnius kėlė brolio ir sesers ginklai, lyg ir atitinkami pasakinio laikotarpio-aplinkos, tačiau, kai baltoji ragana paleidžia tiradą kulkų iš šaunamųjų patrankų, darosi šiek tiek iš serijos „Van Helsingas“, ir nebesuvoki, kur takoskyra tarp raganų medžioklės ir vampyrų galabijimo. Liaupsės techniniams dalykams nesibaigia, nes puikiai pasirodė ir aktoriai, grimas buvo klasiškas. Pagaliau vėl prisimenamas klasikinis, nenusaldintas raganos portretas – baisi, susivėlusi, kumpa nosimi, rodos, tokios turėtų būti kaulėtos ir nerangios, tačiau šiame filme jos virsta neprastomis kovų menų žinovėmis, kaip, beje, ir Jonukas su Grytute. Kontrastų ieškojimai tarp pasakos ir šio filmo – tai bandymai apskaičiuoti Visatos tūrį, gal net nevertėtų to daryti.

„Raudonkepuraitės“ (2011) nauja siaubo trilerio versija man patiko taip pat, nors buvo pasitikta itin prieštaringai. Tarp šių dviejų filmų įžvelgiu ne vien tik pasakos pamatą, bet ir kuriamą siaubo atmosferą. Žinoma, šiame filme kur kas daugiau vietos skiriama kovoms (smurtui!), nei baisumams. Iš esmės filmas tikrai būtų puikus, jeigu ne vienas didelis BET! Scenarijaus skurdumą neužmaskuosi jokiais specialiais efektais ar aktoriais. Visgi istorija išvystyta labai jau nuspėjamai ir neįdomiai – raganų sąskrydis, per kurį vyksta aukojimai... Viskas aišku, kad pasibaigs krachu. Kodėl režisierius nesurizikavo pabandyti suregzti kokį nors netikėtą scenarijų, kuris nebūtų taip lengvai nuspėjamas, nemanau, kad tam trūktų fantazijos ar drąsos, tiesiog pernelyg pataikaujama žiūrovams vis ta pačia įstrigusia formulės plokštele. Ar įmanoma žiūrovą papirkti ir pakerėti vien tik aktoriais ir grafika? Galbūt. Mane beveik papirko. Išties buvo smagu žiūrėti ir smagu, kad filmas nepasirodė užtęstas, tokiam scenarijui visai tinka trumpesnis filmas, o ne pustrečios valandos maratonas.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 21/100
IMDb: 6.1


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą