Sveiki visi,
Šįkart keliauju į britišką kiną ir noriu pristatyti bei pakomentuoti
režisieriaus Anton Corbijn sukurtą kino juostą (Kontrolė) (Control) (2007). Tai
pirmasis režisierius filmas, nors jam jau virš penkiasdešimt, kuris atiduoda
savo duoklę britų punk-rock grupei „Joy Division“. Tai pasakojimas apie šią
grupę ir pagrindinį vokalistą, jo siautulingą gyvenimą ir asmenines problemas,
aprėpiant jo šeimyninį gyvenimą, jo fobijas bei epilepsiją, kuri jį kamavo ant
scenos ir visur kitur. Nors grupė gyvavo 1976-1980 iki jaunojo vokalisto
savižudybės, akivaizdu, kad „Joy Division“ įnešė nemenką indėlį ne tik į britų
muzikos rezervą, bet ir į viso pasaulio.
Na, filmas išties labai gerai nufilmuotas ir pateiktas. Juosta juodai
balta, o tai labai padėjo režisieriui išryškinti pagrindinio personažo Ian
Curčio dvilypumą. Tai susidvejinusi asmenybė, bent jau man taip atrodo.
Punk-rokui reikia mega energijos, o Kurtis, manding, jos neturėjo. Tai grupė be
didesnių skandalų, narkotikų, kekšių ar kitų šiam dešimtmečiui būdingų
žvaigždinių kraštutinumų. Ianas man pasirodė amžinai melancholikas, retsykiais
flegmatiškas, toks niūrus grizlis, kurio charakteris labai išsiskyrė iš mega
energijomis degančių tuometinių roko atlikėjų. Kontraversiška asmenybė viską
suryjančioje terpėje atrodė išties kitoniškai, gal tai ir išskiria šį filmą ir
personažą iš tokių filmų kaip „Ties jausmų riba“ arba mano neseniai matyta „Auksinė
praraja“ arba „The Runaways“, kur roko scenai reikia itin charizmatiškos asmenybės.
Nors kitą vertus, Ianas ir buvo charizmatiškas, tik jo charizmas pasireiškė
kiek kitaip.
Nepriekaištingai nufilmuota juosta, sakyčiau, kaip debiutui labai lyriška,
savotiško temperamento juosta, su atkurtu atitinkamu laikmečiu, ypatingai
patikti turėtų senųjų britų roko grupių gerbėjams, nes jų garso takeliai
plaukia per visą filmą. Kadangi nesu tokios muzikos didelis fanas, o tuo labiau
nieko nežinojau apie „Joy Division“, tai man ši juosta truputį buvo slidi
emocijomis ir siužetu. Kažkaip viskas rutuliojosi pernelyg švelniai, norėjosi
didesnių kraštutinumų, pasidraskimo, tačiau tai skonio reikalas. Bet kokiu
atveju, kino gurmano akis turėtų užkliūti už šios juostos. Gražiai pasirodė
aktorius Sim Riley, iki tol man žinomas tik kaip antro plano ar epizodinis
aktorius. Tai puikus jo kaip aktoriaus proveržis. Jeigu iš tikrųjų toks buvo „Joy
Division“ vokalisto charakteris, tai sveikinu Sim Riley įkopus į aukštą kalną!
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 78/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą