Filmas: "Ieškomiausias žmogus" / "A Most Wanted Man"

Sveiki, skaitytojai,

Filmas „Ieškomiausias žmogus“ (angl. A Most Wanted Men) (2014) buvo tarsi briedis išbėgęs vairuotojui ant greitkelio. Visiškai neketinau žiūrėti ir tiesiog per prievartą pažiūrėjau, nors eilėje laukia šimtai kitų filmų, bet dėl gerai žinomų aktorių kolektyvų negalėjau praleisti, juolab, kad ir visai gerų atsiliepimų buvau girdėjęs.

Paskutiniu metu tiesiog tiršta kriminalinių filmų, ypač susijusių su šnipinėjimu – tiesiog kažkoks gangsterių ir kriminalų filmų atgimimas, kad tiesiog nebespėju visų sužiūrėti, o gal visų ir nereikia, tačiau kažkaip gaila vieną kitą praleisti. Taigi, „Ieškomiausias žmogus“ žadėjo man gerą kriminalinę istoriją, gerus aktorius, gerą režisūrą. Iki tol režisieriaus Anton Corbijn mačiau tik gerai suręstą nespalvotą filmą „Kontrolė“ (2007), kuris paliko gero filmo režisūrine prasme įspūdį, daug kam patiko ir kino gurmanams. „Ieškomiausias žmogus“ šiek tiek holivudiškesnis variantas. Aišku, sukaltas gal ir neprastas scenarijus, tačiau istorijos rėmai gana atpažįstami – Rugsėjo 11 teroro aktas amžiams pakeitė požiūri į Artimųjų Rytų žmones, daugelis kriminalų susiję su neigiamu požiūriu į šiuos emigrantus, o šis filmas būtent apie tai, tiesą sakant, eilinis filmas apie eilinę tą pačią temą tik vis kitokiu rakursu. 

Tiesą sakant, pykau ant filmo gerą pusvalandį, nes jis migdė, neįtraukė, kažkokie bereikšmiai pokalbiai, kažkokia intriga, užuomazgos be rimtesnio sudominimo. Kažkas kažką seka, nori tų beprotiškų pinigų, kažkas kažkuo manipuliuoja ir velniai kokį žaidimą žaidžia, viskas per subtilu, per daug užuominų tokio žanro filmui. Tik filmui įpusėjus ir pradėjus veikti Rachel McAdams kuriamam personažui išties pasidaro įdomiau... Iš esmės filme superiniai aktoriai, tačiau pati istorija atsiveria tik po kažkokios sunkios klampynės. Tiesą sakant, visuma lyg ir esu patenkintas, tačiau etapai, dėliojant istoriją, buvo nelengvi. Mano galva, yra ir geresnių tokio tipažo istorijų, tačiau būtent dėl ilgos slinkimo prie intrigos, filmas tampa lyg ir šioks toks kitoks, nei visi, tačiau klausimas, ar tai Jums patiks? Tai jau skonio reikalas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištingi Siela

Filmas: "Kontrolė" / "Control"

 

Sveiki visi, 

Šįkart keliauju į britišką kiną ir noriu pristatyti bei pakomentuoti režisieriaus Anton Corbijn sukurtą kino juostą (Kontrolė) (Control) (2007). Tai pirmasis režisierius filmas, nors jam jau virš penkiasdešimt, kuris atiduoda savo duoklę britų punk-rock grupei „Joy Division“. Tai pasakojimas apie šią grupę ir pagrindinį vokalistą, jo siautulingą gyvenimą ir asmenines problemas, aprėpiant jo šeimyninį gyvenimą, jo fobijas bei epilepsiją, kuri jį kamavo ant scenos ir visur kitur. Nors grupė gyvavo 1976-1980 iki jaunojo vokalisto savižudybės, akivaizdu, kad „Joy Division“ įnešė nemenką indėlį ne tik į britų muzikos rezervą, bet ir į viso pasaulio.

Na, filmas išties labai gerai nufilmuotas ir pateiktas. Juosta juodai balta, o tai labai padėjo režisieriui išryškinti pagrindinio personažo Ian Curčio dvilypumą. Tai susidvejinusi asmenybė, bent jau man taip atrodo. Punk-rokui reikia mega energijos, o Kurtis, manding, jos neturėjo. Tai grupė be didesnių skandalų, narkotikų, kekšių ar kitų šiam dešimtmečiui būdingų žvaigždinių kraštutinumų. Ianas man pasirodė amžinai melancholikas, retsykiais flegmatiškas, toks niūrus grizlis, kurio charakteris labai išsiskyrė iš mega energijomis degančių tuometinių roko atlikėjų. Kontraversiška asmenybė viską suryjančioje terpėje atrodė išties kitoniškai, gal tai ir išskiria šį filmą ir personažą iš tokių filmų kaip „Ties jausmų riba“ arba mano neseniai matyta „Auksinė praraja“ arba „The Runaways“, kur roko scenai reikia itin charizmatiškos asmenybės. Nors kitą vertus, Ianas ir buvo charizmatiškas, tik jo charizmas pasireiškė kiek kitaip.

Nepriekaištingai nufilmuota juosta, sakyčiau, kaip debiutui labai lyriška, savotiško temperamento juosta, su atkurtu atitinkamu laikmečiu, ypatingai patikti turėtų senųjų britų roko grupių gerbėjams, nes jų garso takeliai plaukia per visą filmą. Kadangi nesu tokios muzikos didelis fanas, o tuo labiau nieko nežinojau apie „Joy Division“, tai man ši juosta truputį buvo slidi emocijomis ir siužetu. Kažkaip viskas rutuliojosi pernelyg švelniai, norėjosi didesnių kraštutinumų, pasidraskimo, tačiau tai skonio reikalas. Bet kokiu atveju, kino gurmano akis turėtų užkliūti už šios juostos. Gražiai pasirodė aktorius Sim Riley, iki tol man žinomas tik kaip antro plano ar epizodinis aktorius. Tai puikus jo kaip aktoriaus proveržis. Jeigu iš tikrųjų toks buvo „Joy Division“ vokalisto charakteris, tai sveikinu Sim Riley įkopus į aukštą kalną!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 7.8


 

Jūsų Maištinga Siela