Filmas: "Mano gyvenimas pro rožinius akinius" / "Ma vie en rose" / "My Life in Pink"

Sveiki, visi,

Seniai, gal per „Snobo naktį“, rodė neeilinę juostą „Mano gyvenimas pro rožinius akinius“ (Ma vie en rose) (1997), bet taip jo ir nepamačiau, buvo neleista žiūrėti, kad neva pats „toks“ netapčiau. Dabar juokinga, nes pažiūrėjau šią juostą ir net nemačiau nieko, kas galėtų pakenkti paaugliui. Tai pasakojimas apie septynmetį Liudviką, kuris rengiasi kaip mergytė, nenori kirptis plaukų, žaidžia lėlytėmis ir gyvena savo svajonių pasaulyje. Šis belgų filmas iš pradžių dvelkia galbūt pernelyg lengvu patosu, juokais, kurie netrukus išsivysto į tikrą šeimos tragediją. Ką daryti su sūnumi, kuris elgiasi kaip mergaitė? Problema išties opi, ją pastebi ne tik gyvenamasis kvartalas, pažįstami, bet ir visa mokykla. Liudvikas nesupranta, kodėl dėl jo kyla tiek daug pykčio, juk jis tenori būti savimi. Tėvai riejasi tarpusavyje, tempia Liudviką pas psichologus, tačiau progreso nėra, kol kartą Liudviko neprilupa jo futbolo komandos draugai...

Išties, filmas pamąstymams apie mūsų vaikų prigimtį, kuri ne visada atitinka mūsų normų. Sunkiausia yra keisti požiūrį į atžalas, to tėvai kol kas nesiryžta ir bando „pagydyti“ berniuko prigimtį. Filmo tema žaidžia labai atvirą žaidimą, įveda į spalvingą „mergaitišką“ berniuko fantazijų pasaulį ir kartu kaktomušomis suduria su tėvų tragedija – ryškus kontrastas sukuria savotišką filmo atmosferą „lengvumas sunkume“. Kartais atrodo, kaip padėtis be išeities, kova su vėjo malūnais, tačiau tuo tikriausiai ir įdomus filmas, kad jis supriešina prigimtines žmogaus teises su visuomenės normomis ir iškelia opią problemą, jog žmonės į vaikus žiūri kaip į vaikus, belyčius, be seksualumo, kurie augdami turi vaidinti savo vaidmenis ir jokiu būdu neiškristi iš konteksto. O kad nuo mažens vaikai jau yra lytiškumo įtakotos būtybės, tėvai, kaip ir visuomenė, tai pamiršta. 

Manau, filmas užčiuopė labai gilią susipriešinimo votį, kuri neturi apibrėžtumo, apart visuomenėje nusistovėjusias kalkes. Filmas išties mus įvelia į labai aršią, ilgą ir kažin ar vieningos išvados privedančią diskusiją, kuri patiks ne tik rimtesnio filmo „su žinia pasauliui“ mėgėjams, bet apskritai vaikų ir žmonių teisių gynėjams, kurie lyg peiliais laisvai žongliruoja šeimos vertybėmis, pamiršdami prigimtinė įvairovę. Tai filmas kartu apie nesuprantamą pasaulį, kuris išskiria, pasmerkia ir kartu myli. Vaiko pasauliui tai nesuvokiama, spaudimas didelis ir jausena, kad esi nuolat kaltas dėl to, koks esi, verčia dar labiau gręžtis nuo realybės ir pasinerti į sukurtą rožinį pasaulį. Būtinas filmas ypač tiems, kurie bijo, jog berniukai užaugs mergaitėmis ir visiems tėvams, kurie susiduria su vaikų auklėjimu.

Filmas pelnęs „Auksinį gaublį“, kaip geriausias užsienio kalba darbas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela