Sveiki, kino mėgėjai,
Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino juostą „300: Imperijos gimimas“ (angl. 300:
Rise of an Empire) (2013), kuri buvo gana ilgai laukta 2006 metais
pasirodžiusios juostos „300“ tęsinys. Šią juostą režisavo jau kitas režisierius
– Noam Murro, kuris gerai naudojasi pirmtako pramintu taku ir, regis, žaidžia
tomis pačiomis žaidimo taisyklėmis – konstruoja fikciją su faktais, sodriai
derina komikso didvyrio epo žanrą su įspūdinga technine grafika. Prisipažinsiu,
kad po „Nemirtingųjų“, kurių nepajėgiau pažiūrėti iki galo, su labai dideliu
nepatiklumu sėdausi prie šios juostos.
„300“ buvo ta juosta, kuri visgi sugebėjo mane
prikaustyti, o jos tęsinys taip pat, regis, sugebėjo tą padaryti. Mėgavausi filmo
grafika, aktoriais, spalvomis, imperijos didybę, batalinėmis scenomis, kurios,
aišku, atrodė kai kada neįtikėtinos, hiperbolizuotos ir nenatūralios. Kas būtų,
jeigu Antrojo Pasaulinio karo tikroviškus vaizdus imtume vaizduoti kaip
kompiuterinių žaidimo lentą, kurioje veriasi net nenatūralios oro sąlygos,
strateginiai puolimai taptų tik tuščiaviduriai šablonai, o vaizdavimas nė iš tolo
neprimintų XX amžiaus? Aišku, Antika leidžia dėl savo mitologizavimo
interpretuoti taip, kaip patogu scenaristams ir režisieriui. Nepaisant netikroviškumo,
kūrinys buvo ganėtinai smagus, nors esame pernelyg didelių šablonų, kaip antai
sekso batalinė scena su „jūrų kekše“ – priminė antikinius serialus „Heraklį“ ir
„Kseną“, kur kiekviena serija daugiau ar mažiau rutuliodavosi pagal tam tikrą
formulę. O formulė šiame filme tampa pernelyg šabloniška, todėl šis tęsinys
toli mūsų nenuveda, nepateikia nuostabos siužete, daugiau ar mažiau viskas
nuspėjama. Belieka apkarpius minusus mėgautis vaizdais ir aktoriais, filmo
pakankamai neblogai sukurta atmosfera. Kad ši dalis būtų geresnė, jai reikėjo
iškelti už savo pirmtaką aukštesnę kartelę, bet režisierius neįvedi ir
nepateikė jokio novatoriškumo, tai tikriausiai ir yra filmo didžiausias
minusas.
Įspūdinga grafika – galėjome pasakyti prieš
dešimtmetį, dabar tokią filmo grafiką, kurią iš esmės į kiną atnešė filmas „300“,
jau galime nebesistebėti – panašų braižą teko regėti bataliniame seriale „Spartakas“.
Bene vienas skaniausių dalykų šiame filme man asmeniškai buvo Evos Green
pasirodymas, kuri įkūnijo senos geros kalės įvaizdį – jos plastika, charizma,
išvaizda labai skoningai derėjo visų tų vaikščiojančių raumenų zoologijos
parke. Aišku, filme derinama gana sėkminga formuluotė – erotika, antikinis
hedonizmas, patriotiškumas, batalija ir, žinoma, erotika. Taip pat manęs nenuvylė
Sullivan‘as Stapleton‘as, kuris kuo puikiausiai susitvarkė su vaidmeniu.
Filmo finalas taip pat žadantis trečiosios
dalies tęsinį. Ir kas žino, gal po kelių metų, visai tikėtina, išvysime ir trilogijos
pabaigą, jeigu kas nors išdrįs pakelti šią juostą ir padaryti ją kažkuo
įstabesnę, nei jos pirmtakai.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 47/100
IMDb: 6.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą