Filmas: "Liūtas" / "Lion"

Sveiki, skaitytojai,

Šešiems „Oskarams“ nominuota drama „Liūtas“ (angl. Lion) (2016) jau spėjo pavergti ir pravirkdyti ne vieną žiūrovą. Jaudinanti biografinė istorija apie Indijoje pasimetusį mažametį ir susitikimas po daugel metų su gimdytojais dažniausiai prikausto emocionalius ir egzotinių kelionių ištroškusius žiūrovus, kurie iš filmo tikisi aukštos klasės emocijų, graudžių susitikimų, netikėtų išsiskyrimų ir daug ašarų bei apsikabinimų, bet... Visa tai menkai jaudino mane patį, kadangi tikriausiai jau praėjo visi „Lūšnynų milijonieriai“ ir vaikystės filmai šeimai, kada paliktas šunelis pereina visas valstijas, kol suranda išsikrausčiusį šeimą. Oi, kaip mes verkdavome, prisiminkite...

Visu šiuo Disnėjaus pagrindu, rodos, pastatytas ir „Liūtas“ iš pažiūros dar viena grįžimo į šeimą drama. Kuo šioji gera? Žinoma, aktoriai puikiai nudirbo savo darbus... Antraplanė aktorė Nicole Kidman, kuri jau buvo laikoma nurašyta aktore, vėlei pelnė „Oskaro“ nominaciją ir atkišo špygą savo kritikams, didžiausia staigmena daugelį erzinantis aktorius Dev Patel, kuris jau panašioje lemties istorijoje yra filmavęsis „Lūšnynų milijonieriuje“, kuris už „Liūtą“, pripažinkime daug simpatingesnis, manieringesnis ir įdomesnis filmas. D. Patel atlieka gana manieringus indiškus vaidmenis, tačiau „Liūte“ jis vakarietiškos kultūros vyrukas, kuriam svarbu perteikti vidinių demonų ir abejonių emocijas... 

Nežinau, manęs asmeniškai „Liūtas“ nepavergė taip, kaip tikėjausi. Žinoma, neįtikėtina istorija su daug jaudinančių scenų, stipria vaidyba... Ypač verčia pirmoji filmo pusė išgyventi dėl mažojo klajūno, bet visumoje filmas labiau šeimyninis, peizažinis, disnėjiškai herojiškas, kas labai tinka didžiajam kinui ir masiniam žiūrovui, todėl galbūt pernelyg panašus savo maniera į kitus filmus. Vidinį draminį klodą kažkiek užpildo aktoriai, jų veido mimika, abejonės, krapštymasis po išdilusią atmintį, tačiau santykiai kažkaip pavaizduoti pernelyg teatrališkai, o jau finalinis susitikimas veikiau ne kaip atsitiktinis susitikimas (kas, atrodo, realiai turėtų būti), bet siekiant emocinio efekto kone piešiami ritualiniai kaimo susitikimai ir tai šiek tiek liūdina... Visų išgirtas filmas turi, mano akimis, nemažai trūkumų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "300: Imperijos gimimas" / "300: Rise of an Empire"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino juostą „300: Imperijos gimimas“ (angl. 300: Rise of an Empire) (2013), kuri buvo gana ilgai laukta 2006 metais pasirodžiusios juostos „300“ tęsinys. Šią juostą režisavo jau kitas režisierius – Noam Murro, kuris gerai naudojasi pirmtako pramintu taku ir, regis, žaidžia tomis pačiomis žaidimo taisyklėmis – konstruoja fikciją su faktais, sodriai derina komikso didvyrio epo žanrą su įspūdinga technine grafika. Prisipažinsiu, kad po „Nemirtingųjų“, kurių nepajėgiau pažiūrėti iki galo, su labai dideliu nepatiklumu sėdausi prie šios juostos. 

„300“ buvo ta juosta, kuri visgi sugebėjo mane prikaustyti, o jos tęsinys taip pat, regis, sugebėjo tą padaryti. Mėgavausi filmo grafika, aktoriais, spalvomis, imperijos didybę, batalinėmis scenomis, kurios, aišku, atrodė kai kada neįtikėtinos, hiperbolizuotos ir nenatūralios. Kas būtų, jeigu Antrojo Pasaulinio karo tikroviškus vaizdus imtume vaizduoti kaip kompiuterinių žaidimo lentą, kurioje veriasi net nenatūralios oro sąlygos, strateginiai puolimai taptų tik tuščiaviduriai šablonai, o vaizdavimas nė iš tolo neprimintų XX amžiaus? Aišku, Antika leidžia dėl savo mitologizavimo interpretuoti taip, kaip patogu scenaristams ir režisieriui. Nepaisant netikroviškumo, kūrinys buvo ganėtinai smagus, nors esame pernelyg didelių šablonų, kaip antai sekso batalinė scena su „jūrų kekše“ – priminė antikinius serialus „Heraklį“ ir „Kseną“, kur kiekviena serija daugiau ar mažiau rutuliodavosi pagal tam tikrą formulę. O formulė šiame filme tampa pernelyg šabloniška, todėl šis tęsinys toli mūsų nenuveda, nepateikia nuostabos siužete, daugiau ar mažiau viskas nuspėjama. Belieka apkarpius minusus mėgautis vaizdais ir aktoriais, filmo pakankamai neblogai sukurta atmosfera. Kad ši dalis būtų geresnė, jai reikėjo iškelti už savo pirmtaką aukštesnę kartelę, bet režisierius neįvedi ir nepateikė jokio novatoriškumo, tai tikriausiai ir yra filmo didžiausias minusas.

Įspūdinga grafika – galėjome pasakyti prieš dešimtmetį, dabar tokią filmo grafiką, kurią iš esmės į kiną atnešė filmas „300“, jau galime nebesistebėti – panašų braižą teko regėti bataliniame seriale „Spartakas“. Bene vienas skaniausių dalykų šiame filme man asmeniškai buvo Evos Green pasirodymas, kuri įkūnijo senos geros kalės įvaizdį – jos plastika, charizma, išvaizda labai skoningai derėjo visų tų vaikščiojančių raumenų zoologijos parke. Aišku, filme derinama gana sėkminga formuluotė – erotika, antikinis hedonizmas, patriotiškumas, batalija ir, žinoma, erotika. Taip pat manęs nenuvylė Sullivan‘as Stapleton‘as, kuris kuo puikiausiai susitvarkė su vaidmeniu.

Filmo finalas taip pat žadantis trečiosios dalies tęsinį. Ir kas žino, gal po kelių metų, visai tikėtina, išvysime ir trilogijos pabaigą, jeigu kas nors išdrįs pakelti šią juostą ir padaryti ją kažkuo įstabesnę, nei jos pirmtakai.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela