Filmas: "Mumbajaus viešbutis" / "Hotel Mumbai"

Sveiki,

Apie šį filmą buvau nemažai girdėjęs ir daugelis sakė vien tik puikius atsiliepimus, nors paskutiniuoju metu mane sunkiai sekasi sudominti visokiais teroristinius įvykius vaizduojančiais filmais, bet... Vis tiek pažiūrėjau filmą „Mumbajaus viešbutis“ (angl. Hotel Mumbai) (2018), kuris pastatytas pagal realius įvykius, nutikusius Mumbajuje.

Tiesą sakant, pats filmas nėra nei jokia pramoga, nei ką. Jo tikslas – pastatyti platesnio masto paminklą žuvusioms to įvykio aukoms. Bent jau iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo, bet įsigilinus į filmo turinį, tampa aišku, kad filmą galima savaip interpretuoti kaip propagandinį t. y. vakariečių užsakytą „meno kūrinį“ toliau skaldyti religiniu pagrindu valstybes, kurio principas yra aukos ir brutalūs žudikai (gerieji ir blogieji). Ir spėkite iš trijų sykių, kas blogieji? Ogi musulmonai religiniai fanatikai. Štai tokį požiūrį į musulmonus ir turi dažnas lietuvis, kuris spokso į TV ekranus ir mato tik tai, ką pakiša vakarietiškoji „meno“ rinka. Ypač nesusivokia senesnio amžiaus žmonės, kurie duodami TV3 žinioms interviu apie tai, ką mano apie Rytų pabėgėlių priėmimą Lietuvoje, išvardija praktiškai visas šiame filme išsakytus ar veiksmai iliustruotus epitetus. Iš kitos pusės turime Švediją, kuri buvo humaniška ir priėmė nemažai pabėgėlių ir kas iš to išėjo? Daugelis sėdi ant sprando, skundžiasi, prievartauja vietos baltaodes... Sunku pamatuoti, kur melas, o kur politinė propaganda, o kur apskritai tik menas... Bet kad filmas absoliučiai politiškas, tą manau sutiks daugelis kino žiūrovų, kurie žvelgia kur kas toliau nei vien į statistiką ir nušautas aukas.

Pamiršus tą kontekstą, mano manymu, filmas išties neblogai sudurstytas kaip trileris. Čia įtampos nemąžta, ji vis tik auga palaipsniui. Iš kitos pusės, jeigu matėte nors kelis filmus apie užgrobtą laivą ar viešbutį, manau, suprantate šio filmo ritmiką ir dinamiką, kuri daugiau ar mažiau vietomis pernelyg komponuojama netikroviškai: jeigu tai „gerietis“, tai jam visada ne vietoje ir ne laiku išsikraus mobilusis, o „blogiečiui“ niekada to nenutiks; jeigu yra kūdikis, tai jis visada žviegs įtampos akimirką kaip skerdžiamas paršelis, tačiau filmo gale būtinai (dėl stebuklingų humaniškų pasiaukojimo pavyzdžių) išliks gyvas!

Tie esminiai nusaldinti ir netikroviški holivudiniai štrichai, aišku, prasimuša filme ir bado akis. Nors visame šiame chaose ir būta keletą siužetiškai netikėtų sprendimų kaip antai baltaodžio tėvo nužudymas, kuriam taip puikiai sekėsi ir atrodė, kad jam lemta tapti esminiu šios istorijos didvyriu, bet... Tai tikriausiai labai vykęs sprendimas, nes tai nustebina, išmuša iš vėžių, o visa kita... Sukonstruota pagal holivudinius veiksmo trilerio dėsnius, kuriuos iš esmės nėra nuobodu žiūrėti, tačiau kai stabteli atsiplėšti naują sūdytų siemkių pakelį, staiga topteli, kad dalyvauji ne kaip liudytojas baisaus istorinio fakto, bet kažkokiame kompiuteriniame žaidimų žudynių kambaryje, dėl ko retai suskausta širdį, nes žudymo aktas kine jau savotiškai retai kada benustebina, nes tai tampa sudedama istorijos dalimi: pasiaukojimas ir mirtis lygu išprievartauta žiūrovo reakcija – šokas. Bet šoko čia nebuvo, nors ir įtampos netrūko.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liūtas" / "Lion"

Sveiki, skaitytojai,

Šešiems „Oskarams“ nominuota drama „Liūtas“ (angl. Lion) (2016) jau spėjo pavergti ir pravirkdyti ne vieną žiūrovą. Jaudinanti biografinė istorija apie Indijoje pasimetusį mažametį ir susitikimas po daugel metų su gimdytojais dažniausiai prikausto emocionalius ir egzotinių kelionių ištroškusius žiūrovus, kurie iš filmo tikisi aukštos klasės emocijų, graudžių susitikimų, netikėtų išsiskyrimų ir daug ašarų bei apsikabinimų, bet... Visa tai menkai jaudino mane patį, kadangi tikriausiai jau praėjo visi „Lūšnynų milijonieriai“ ir vaikystės filmai šeimai, kada paliktas šunelis pereina visas valstijas, kol suranda išsikrausčiusį šeimą. Oi, kaip mes verkdavome, prisiminkite...

Visu šiuo Disnėjaus pagrindu, rodos, pastatytas ir „Liūtas“ iš pažiūros dar viena grįžimo į šeimą drama. Kuo šioji gera? Žinoma, aktoriai puikiai nudirbo savo darbus... Antraplanė aktorė Nicole Kidman, kuri jau buvo laikoma nurašyta aktore, vėlei pelnė „Oskaro“ nominaciją ir atkišo špygą savo kritikams, didžiausia staigmena daugelį erzinantis aktorius Dev Patel, kuris jau panašioje lemties istorijoje yra filmavęsis „Lūšnynų milijonieriuje“, kuris už „Liūtą“, pripažinkime daug simpatingesnis, manieringesnis ir įdomesnis filmas. D. Patel atlieka gana manieringus indiškus vaidmenis, tačiau „Liūte“ jis vakarietiškos kultūros vyrukas, kuriam svarbu perteikti vidinių demonų ir abejonių emocijas... 

Nežinau, manęs asmeniškai „Liūtas“ nepavergė taip, kaip tikėjausi. Žinoma, neįtikėtina istorija su daug jaudinančių scenų, stipria vaidyba... Ypač verčia pirmoji filmo pusė išgyventi dėl mažojo klajūno, bet visumoje filmas labiau šeimyninis, peizažinis, disnėjiškai herojiškas, kas labai tinka didžiajam kinui ir masiniam žiūrovui, todėl galbūt pernelyg panašus savo maniera į kitus filmus. Vidinį draminį klodą kažkiek užpildo aktoriai, jų veido mimika, abejonės, krapštymasis po išdilusią atmintį, tačiau santykiai kažkaip pavaizduoti pernelyg teatrališkai, o jau finalinis susitikimas veikiau ne kaip atsitiktinis susitikimas (kas, atrodo, realiai turėtų būti), bet siekiant emocinio efekto kone piešiami ritualiniai kaimo susitikimai ir tai šiek tiek liūdina... Visų išgirtas filmas turi, mano akimis, nemažai trūkumų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis" / "The Best Exotic Marigold Hotel"

Sveiki,

Visai atsitiktinai nusprendžiau pažiūrėti ką nors lengvo ir kartu įdomaus, štai šitaip pasitaikė filmas „Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis“ (The best exotic Marigold hotel) (2012 m.). Iš tikrųjų džiaugiuosi pataikęs į dešimtuką, ši draminė komedija taip įdomiai, smagiai susižiūrėjo, kad pasijutau praturtėjęs tiek puikiais personažais, aktoriais, vaizdais, istorija. Subtilus ir gyvenimiškas humoras lengvai pulsuoja šioje juostoje, o puikus aktorių kolektyvas iš senesnės kartos neleis užmigti. Visi buvo puikūs, labiausiai gal norėčiau išskirti Judi Densh, kuri kaip visada man pasirodė puiki ir be gailesčio nuo šiol įtraukiu į savo mėgstamiausių kino moterų sąrašus.  

Filmas šiek tiek kurioziškas – būrelis britų nuvyksta į Indiją ir apsistoja viešbutyje, išreklamuotame internete, tačiau viešbutis pasirodo esantis nesutvarkyta skylė. Visi personažai turi savų ydų, silpnybių, skaudulių ir kiekvienas šioje kelionėje su jais susiduria ir juos išgyvena. Originalu tai, kad visi personažai beveik perlipę penkiasdešimtmetį ir pagauti naujo gyvenimo šėlsmo bando dar kaip reikiant pagyventi – čia spėjama ir numirti, ir įsimylėti, ir flirtuoti, ir juoktis... Išties, gyvenimas senatvėje suteikia antrą šansą pajusti gyvenimą iš naujo – taigi filmo idėja paprasta kaip dukart du, bet vis tiek graži.

Filme sutinkame „Lūšnynų milijonieriaus“ aktoriuką, indiškos ir britiškos kultūrų persipynimą, modernizacijos ir indiškų papročių persipynimą. Taip, filmas šviežias, gaivus, juokingas, retkarčiais graudus – toks subalansuotas. Man patiko. Vertinu tikrai gerai.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela