Filmas: "Nematoma moteris" / "The Invinsible Woman"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart labai trumpai apie filmą „Nematoma moteris“ (angl. The Invinsible Woman) (2013), kurį režisavo pats aktorius Ralph Fiennes, kuris, tarp kitko, atliko vieną pagrindinių vaidmenų šiame filme. Šis aktorius, o dabar jau ir režisierius, man visada dvelkė savo atsakingu požiūriu į vaidmenis – visada labai susitelkęs ir išsianalizavęs savo personažo dvasines būkles. Taip galima sakyti ir apie jo sukurtą biografinę dramą apie Charlers Dickens – vieną žymiausių anglų literatūros klasikų.

Filmas pasakoja apie Viktorijos laikų pradžią, kada jau senstelėjęs, bet vis dar ambicijų turintis rašytojas, kuris, beje, dar ir vedęs, turintis daugiau nei 5 vaikus, iš pirmo žvilgsnio pameta galvą dėl jaunos merginos, kad net ryžtasi palikti šeimą ir pradėti antrąjį gyvenimą, parašęs savo garsiausius kūrinius – Deividas Koperfildas, Didieji lūkesčiai ir t. t. 

 

Kadras iš filmo "Nematoma moteris". 

Filmas iškart patraukia unikalia kostiuminės dramos technika – priminė keletą labai gerų kostiuminių dramų, tas juodai apsirengusios moters vaikščiojimas po smėlėtą paplūdimį, garsų šiugždesys – išties subtilu, brandu. Labai patiko operatoriaus darbas, o ir šviesos – angliškos, pilkos, tamsios, apgaubtos Viktorijos laikų puritoniškumu. Aktorių darbas – vėlgi, priekaištų neturiu. Viskas su šiuo filmu gerai, tačiau manęs nesudomino pats filmas. Gal buvau netinkamai nusiteikęs, nesusitelkęs, nes filmo subtilūs kadrai, aktorystės meistriškumas tiesiog trykšte tryško, tačiau tą momentą kažkaip nebuvau nusiteikęs filmo priimti visu 100 procentų, tad belieka kaltinti save, o ne filmą. Ačiū Dievui, yra objektyvesnis žvilgsnis į filmą, todėl galiu pasakyti, kad tokių kostiuminių dramų retai pasitaiko – rimta, subalansuota, apgalvota. Čia nerasime džiugios patetikos, aktorių besislepiančių po kostiumais, dekoracijom, nerasime ir rašytojo asmeninės biografijos, režisieriui kur kas labiau rūpėjo papasakoti Dikenso meilės istoriją, nei papasakoti jo kaip rašytojo, kūrėjo kelią. Smagu, kad režisieriui kiek įmanoma pavyko išvengti sentimentalumo ir patetikos, kiekviena scena ir kadras smarkiai apgalvoti – veikėjai beveik nekalba apie esminius dalykus, bet iš jų žvilgsnių, gestų, stabtelėjimų jau aišku, kas ką jaučia – tai išties žavu, kai tai žodžiais neįvardijama.

Gaila, kad nepavyko kartu su herojais viso šito patirti, bet filmas tikrai nėra prastas. Sudedu savo subjektyvų ir objektyvų vertinimus ir vedu bendrą vidurkį.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.3 

Jūsų Maištinga Siela