Sveiki, kino žiūrovai,
Britų režisierius Mike
Leigh sukūrė filmą „Vera Dreik“
(angk. Vera Drake) (2004), kuris
pelnė „Auksinio liūto“ apdovanojimą ir net tris „Oskaro“ nominacijas. Tokiam
filmui negalėjau leisti praeiti pro šalį, juolab kad mėgstu britų kiną ir
aktorius, tai kodėl šįkart neturėčiau pamatyti? Šio režisieriaus darbą „Dar
vieneri metai“ (2010) buvau jau matęs ir čia pakomentavęs – filmas labai
patiko, todėl nė nedvejojau, kad „Vera Dreik“ patiks taip pat. Ir neklydau,
nors kartu noriu subjektyviai pasakyti, kad „Dar vieneri metai“ visgi man
patiko labiau nei šis filmas.
„Vera Dreik“ – tai pasakojimas
apie pagyvenusią moterį, kuri Britanijoje šeštame dešimtmetyje merginoms ir
moterims slapta atlikdavo abortus. Abortai vykdavo buitinėmis sąlygomis,
neretai pavojingai, o Vera juos atlikinėjo ilgus metus, manydama, kad merginoms
suteikia malonę, deja, tuo metu abortai buvo uždrausti... Tema išties įdomi,
socialiai jaudinanti, kuri turėtų sulaukti įdomesnio, netgi sakyčiau,
gurmaniškojo žvilgsnio. Filme išties lyg ir nieko netrūksta – nuostabus britiškas
dešimtmetis, maži butukai, išklijuoti tamsiais gėlėtais tapetais, visi sunkiai
dirba, o po darbo geria arbatą. Vera turi šeimą ir dėl nieko nesijaudina, ji
optimistė, daug šypsosi, visiems padeda. Pirmoji emocinė filmo pusė yra
priešinga antrajai, kada Vera subliūkšta tarsi visas tų merginų, patyrusių iš
Veros aborto procesą, sueitų į žmogų. Nepasakyčiau, kad filmas labai
jaudinantis, nors jame esama ir gana skaudžių temų, bet tradicinis vaizdavimas,
Veros šeimyninis gyvenimas, merginų skausmas – viskas susiplaka į tokį keistą
kokteilį, kad nežinai, ar čia gėrėtis, ar čia būkštauti. Vizualumui ir
atmosferai neturiu priekaištų. Stipriausia šio filmo pusė yra britiški tipiški
laikmečio charakteriai, ypač pagrindinės aktorės, „Hario Poterio“ žvaigždės
Imelda Staunton darbas, kuri sukūrė ištisą ir gana emocingą emocijų spektrą nuo
optimistės iki socialinį šoką patyrusios moters – ji yra šio filmo dominantė ir
„svoris“. Aišku, neturiu priekaištų ir kitiems britų aktoriams, jų kuriamiems
personažams, kurie buvo ganėtinai šeimyniški ir užtikrinti.
Truputį nervino pats šoko
ištiktos moters būdas, norėjosi paimti gerą neobliuotą luotą ir atidaužyti
veidą, nes tardymo procesas labiau priminė kūdikio inkštimą, nei patį tardymą. Na,
ir teismų procesas, šokas ir kiti niuansai filmo pabaigoje ima „išsikvėpti“,
trūksta kažkokios aštresnės atomazgos, nors šeimynai dramos yra ganėtinai, bet
ar to pakanka žiūrovui? Man neužteko. Visgi tai neblogas filmas, puikiai
įvertintas kritikų ir tik skonio reikalas, kaip jums šis filmas tiks ir patiks.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis:
83/100
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą