Filmas: "Septintasis sūnus" / "Seventh Son"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart apie gana ilgai lauktą filmą „Septintasis sūnus“ (angl. Seventh Son) (2015). Prieš daugel metų teko matyti to paties režisieriaus Sergey Brodov „Mongolas“ (2007) ir iškart galiu pasakyti, kad pastarasis buvo nepalyginamai geresnis. Nežinau, ar Holivudinė tradicija, ar kas kita „Septintąjį sūnų“ pavartė siužetinių klišių kratiniu ir gana tuštoku filmu.

Regis, šis filmas lyg ir žadėjo būti vienu geriausiu paskutiniu metu vizualiuoju filmu, bet, sakyčiau, kad viską sugadino kvailokas ir tuštokas siužetas, kuris priminė devinto dešimtmečio fantastines čekų pasakaites, kur viskas savose vietose, kur gėris įveikia blogį, kur maža refleksijos ir kur viskas einasi pagal tam tikrą pasakos formulę. Nuo-bo-du. Garsūs Holivudo aktoriai irgi ne ką gelbėjo. Netgi Julianne Moore, kurią laikau fantastiška aktore, man pasirodė nuobodoka, įspausta į gražų kostiumą, tačiau jos personažas vienkryptis, nuspėjamas ir pernelyg įprastas, kad tiesiog norisi pridengti akis. Tą patį galiu pasakyti apie „Doriano Grėjaus portreto“ aktorių Ben Bames – jo personažas nuobodus, klišinis. Žinoma, čia aktoriai visiškai nekalti, nes kitaip kitose juostose jie nebūtų sulaukę tokios sėkmės, tiesiog pati istorija jiems niekaip neleido pasireikšti įvairiapusiškai.

Yra gražių grafinių ir vizualių kadrų – šiokie tokie aplodismentai grafikų specialistams, bet istorija pernelyg nyki. Jau nebe tie kino laikai, kad milijonus kainuojanti juosta galėtų sau leisti kurti ištisus dešimtmečius nekintančios pasakojimo formulės pasakojimus. Filmas bedvasis, trūko intrigos, provokacijos, įdomesnių siužeto vingių, todėl filmas tapo vienos akimirkos reginiu, po kurio kūrinys paskęsta kitų filmų sraute. „Piktadarės istorija“ šiuo atžvilgiu buvo kur kas įdomesnis filmas.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela