Filmas: "Dvynių dienoraštis" / " A nagy füzet"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakalbėti apie vengrų filmą „Dvynių dienoraštis“ (vengr. A Nagy Fuzet) (2013). Na. Iš tikrųjų nesitikėjau, kad vieną dieną išvysiu vengrų-šveicarų rašytojos Agotos Kristof romano „Storas sąsiuvinis“ ekranizaciją. Romanas buvo vienas stipriausių ir emociškai paveikiausių skaitytų knygų paauglystėje. Lietuvių kalboje šis romanas pasirodė leidinyje „Storas sąsiuvinis“, bet į jį įeina ir neatsiejamos kitos dalys „Įrodymas“ bei „Trečiasis melas“, kurios kitose šalyse išėjo kaip atskiri romano tęsiniai. Filmas „Dvynių dienoraštis“ aprėpia tik pirmąją trilogijos ekranizaciją, tikriausiai įspūdingiausią dalį. 

Grįžtant prie filmo, tiesą sakant, net neabejojau, kad knygą geriausiai gali ekranizuoti tik patys europiečiai, kurie labiausiai ir išgyveno Antrąjį pasaulinį karą. Filmas įvertintas kino kritikų, pelnęs ne vieną kino festivalio apdovanojimą ir, sakyčiau, ne be reikalo. Nors knyga gal man patiko kiek labiau, tačiau ekranizacija, kiek leidžia mano atmintis, labai tiksli, kai kurie dialogai praktiškai net nekeisti. Geras scenarijus, geri aktoriai – ypač charizmatiškoji „ragana“ močiutė, kuri savo vaikus anūkus vadina išperomis. Ne ką prasčiau atrodo ir patys dvyniai – keisti, izoliuoti savo vienas nuo kito priklausomybės. Gaila, kad režisierius Janos Szasz nekuria istorijos tęsinių, nes būtų be galo įdomu pasižiūrėti, kaip visa Luko ir Klauso dvynių istorija rutuliojas toliau.

Agota Kristof romanas lietuviškai "Storas sąsiuvinis" ir filme Klauso ir Luko vaidmenis atlikę broliai dvyniai Laszio ir Andras Gyemant'ai.

Filmas daugiau ar mažiau rekonstruoja romano emocinę plotmę, atkuria atmosferą, keistus, retkarčiais sunkiai protu suvokiamus dvynių veiksmus, turiu galvoje, karines išlikimo pratybas, maudynes su nuoga moterimi ir jos nužudymą. Antrojo pasaulinio karo atmosfera tėra tik kontekstas, istorinė terpė, todėl filmo nevadinčiau karine drama, bet aštrios dramos tikrai filme netrūksta, kaip ir grotesko, kuris modifikuoja personažus, tarsi jų pasaulėžiūra išskirdamas nuo likusio pasaulio. Filmas išties geras, bet tie, kurie skaitė romaną, manau, turės ir šiokių tokių pretenzijų, bet tikriausiai filmu niekaip neperteiksi to, kas lieka už teksto – vaizduotės neišmatuojama emocinė erdvė.

Filmas patiko ir rekomenduoju jį kino gurmanams, europietiško kino gerbėjams ir apskritai tiems, kuriems nusibodo pramoginis kinas.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela