Filmas: "Tai, kas svarbiausia" / "One True Thing"

Sveiki, skaitytojai, 

Šįkart noriu jau užbaigti Meryl Streep filmų peržiūrų epopėją su paskutiniu nematytu „Oskarui“ nominuotu vaidmeniu. Ir šįkart – „Tai, kas svarbiausia“ (angl. One True Thing) (1998), kurį režisavo Carl Franklin. Na, filmas tikrai seniai rodytas per lietuviškus TV kanalus, gal kas matėte, o jei ne – gal bus proga susigundyti pažiūrėti ir originalų kalba. „Tai kas svarbiausia“ tikrai, mano akimis, gal nėra pats stipriausias ir geriausias filmas M. Streep karjeroje, tačiau vis tiek neblogas. Iš pradžių galima suabejoti tiek režisūra, tiek pačiu siužetu – suaugusi dukra, dirbanti ambicingą darbą Niujorke, grįžta į tėvų namus, kur ji sužino, kad jos motina serga vėžiu ir tėvas jos prašo mesti darbą ir pasilikti namuose kaip ramstis ir slaugė... Ką pasirinks Elė? Nesunku tikriausiai atspėti...

Na, visas veiksmas ir drama sukasi apie dukters pasiaukojimą, apie motiną, kuri kiek įmanydama slepia nuo dukters ligos simptomus. Filmas ganėtina lengvas, bent jau pirmoji jo pusė netgi primena komercinį filmą ir M. Streep nė kiek neatrodo įspūdingai, kiek niekur už šį vaidmenį nenominuota puikioji Renee Zellweger – net keista, kaip jai tiko šis vaidmuo ir kaip ji neblogai pasirodė. Visgi M. Streep personažas pratrūksta artėjant filmo pabaigai. Tiesą sakant, jos monologas, skirtas dukrai, net širdį suspaudė – tas silpnumas ir bejėgystė išties pasistengta iš širdies. Visgi M. Streep vaidmuo kažkiek priminė filme „Šeimos albumas: Rugpjūtis“, tik anas filmas man pasirodė kur kas profesionalesnis ir geresnis, ir įdomesnis. Nepaisant sunkumo ir kitų niuansų, kurie visi „sugula“ filmo pabaigoje, filmas pakankamai šviesus, turintis „Holivudinių“ niuansų, šiek tiek pasaldinimų, siužetas lengvai nuspėjamas, o ir mintis aiški kaip diena: tikri dalykai yra ne asmeninės ambicijos ir karjera, o šeima ir bendražmogiškieji santykiai.

Filmas man patiko, nors nepasakyčiau, kad labai jau sužavėjo, visgi daugiau jame yra pliusų, nei minusų. Nors daugelis atsiliepimų sako, kad filmas labai jau liūdnas ir prislėgtas, tačiau, sakyčiau, liūdna yra tik filmo pabaiga, bet ji, kaip ir mūsų gyvenimas – visiems skirtas laikas, kurį privalome išnaudoti iki paskutinio kvėptelėjimo. Aišku, atskira linija pasakojama ir tėvo bei dukros santykiai, grįsti pasiaukojimo ir moralės principais, kurie galiausiai jungiasi į bendrą šeimos portretą. Jeigu norite neprastos vaidybos, šeimos dramiškos ir gyvenimiškos istorijos, tai šis filmas kaip tik Jums.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela