Filmas: "X failai: Noriu tikėti" / "The X Files: I Want to Believe"

Sveiki, kino žiūrovai ir skaitytojai,

Tęsiau dviejų dalių „X failų“ filmų peržiūras ir šįkart trumpi įspūdžiai po antrosios dalies, kuri vadinasi „X failai: Noriu tikėti“ (angl. The X Files: I Want to Believe) (2008). Šią dalį nuo pirmosios skiria lygiai dešimt metų ir ją režisavo Chris Carter – vienas pagrindinių „X failų“ kūrėjų. Tiesa sakant, dešimt metų yra gana ilgas laiko tarpas parašyti galingą ir gerai apgalvotą scenarijų naujam „X failų“ filmui, tačiau būtent scenarijus ir bus pakišęs koją labai pasitikintiems serialo ir filmų kūrėjams.

Visgi turiu sutikti su daugeliu pasisakiusiųjų, kad antrasis filmas gerokai silpnesnis už pirmąjį. Visų pirma scenarijumi, kuris toli gražu neprimena tikrųjų „X failų“, o mistinis elementas, kuris labiausiai serialą ir išskirdavo iš kitų, sakyčiau, buvo ypač sumenkintas ir palikti kone vien detektyviniai elementai, (neskaitant neįdomaus mistifikuojančio aiškiaregio), kurie iš esmės nuvilia tikruosius „X failų“ gerbėjus. Žinoma, nereikia minėti, kad pasiilgome Malderio ir Skali dueto, kad po tiek laiko pertraukos gera matyti Gillian Anderson ir David Duchovny drauge viename eteryje, bet... To nepakanka, norit atpirkti žiūrovų, ypač savo gerbėjų lūkesčius ir laukimą. 

Filmas turi, sakyčiau, eilinę detektyvinę liniją, kuri intriguoja tik tiek, kiek paprastas vidutinis detektyvas. Mistiniai reiškinių scenaristai, matosi, atsisakė sąmoningai, norėdami susikoncentruoti ties vidiniais personažo tikėjimo ir pasimetimo niuansais, išvengiant fantastinių filmo elementų ir atidengti veikėjų psichologinę gelmę, tačiau ji buvo nuobodi, neįdomi, neišsiskirianti ir paviršutiniška. Žinoma, šią dalį vis dar galima žiūrėti tik dėk aktorių, jeigu juos pasiilgote, ir dėl detektyvo, tačiau pamirškite tikruosius „X failus“.

Mano vertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela