Filmas: "Jaunystės pažadas" / "Testament of Youth"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart noriu pasidalyti britų režisieriaus James Kent sukurta romano „Jaunystės pažadas“ (angl. Testament of Youth) (2015) ekranizacijos įspūdžiais. Na, su britų kostiumų dramomis ir apie XX a. pirmąją pusę viskas yra labai gerai – tai, sakyčiau, ko gero geriausi šio žanrų pagal kokybę ir turinį kūrėjai, todėl visai nenustebino šio filmo konstrukcija ir režisūra. 

Kad filmas geras ir pavykęs, tai tikriausiai daugeliui aišku, tačiau jis, režisūrine prasme, neturi kažkokių reikšmingų inovacijų, praktiškai gerai ekranizuotas, atitinkantis paskutiniuosius 10 metų režisūrines madas ir braižą. Aišku, režisierius turėjo gerą scenarijų – realios moters parašytus memuarus apie Pirmojo pasaulinio karo metus. Gal kiek stebino veikėjų naivumas, kai jie troško to karo, kaip aštuoniolikmečiai iš kažkokios beprasmės idilės ir heroizmo veržėti į frontus, manydami, kad elgiasi teisingai (aišku, pagrindinė filmo veikėja po to viską filmo pabaigoje gražiai apibendrina, stovėdama ant platformos), tačiau yra apmąsto sąsajų ir su šiomis dienomis. Tą aš dabar ir matau, kai jaunas žmogus prifarširuojamas idėjų apie tėvynę, apie pasiaukojimą dėl žemės lopo, aukština militaristinį didvyriškumą ir pan., aišku, jie nesuvokia, kas tas karas, kas yra žudymas ir kad nėra teisingo karo, yra tik politinės jėgos, o visa kita tik išplautos smegenys apie tėvynę ir t. t.

Aišku, esama ir subtili meilės istorija, kuri, tiesą sakant, manęs nė kiek nejaudino ir ji man nebuvo įdomi – tipinė to metų sustabarėjusios Viktorijos laikų kultūros sukaustyti santykiai. kur kas man įdomiau buvo stebėti pagrindinės herojus bandymus tapti rašytoja ir sąmoningas apsisprendimas studijuoti universitete. Didžiules pagyras drįstu išsakyti pagrindinei aktorei Alicia Vikander, kuri paskutiniu metu kuria kine skirtingus fantastiškai gerus ir stiprius vaidmenis ir jau greitai nutrins tą savo fizinį panašumą į Natalie Portman. Kit Harington – „Sostų karų“ žvaigždė mėgina vis skirtingus vaidmenis kine ir šis bandymas buvo tikrai geras, tik ar ne jam reikės kaip „Hario Poterio“ aktoriui nuolat įrodinėt, kad nėra vieno vaidmens atlikėjas. Aišku, filme šmėkšteli ir kitos gerai žinomos kino žvaigždės, tačiau jie sukuria tik antraeilius vaidmenis.

Apskritai filmas patiko, kaip minėjau, dėl aktorės vien jau galima žiūrėti. Daug poetinių gražių intarpų, kurie atliepia pagrindinės veikėjos dvasines būsenas ir Pirmojo pasaulinio karo mechanizmą. Tai tikriausiai bus vienas geriausių šių metų britų filmas, prieinamas plačiajai auditorijai, tad nepraleiskite progos.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela