Sveiki, skaitytojai,
Britų režisieriaus Michael Caton-Jones, kurio, velniai griebtų, filmo „Berniuko
gyvenimas“ (1993) niekaip nepažiūriu, šįkart teko „suvalgyti“ jo beveik
pustrečios valandos trunkantį epą „Robas
Rojus“ (angl. Rob Roy) (1995). Oi,
kaip seniai šis filmas pragulėjo mano laukiamų filmų lentynoje ir tiesiog
įsigeidžiau susigrąžinti „Amerikietiškų siaubo istorijų“ ir šiaip kino legendą
Jessica Lange, o ką jau kalbėti apie visų numylėtinį Liam Neeson.
Iš esmės filmas man priminė mūsų „Tadą Blindą“ – istorija ne tik apie
revoliuciją, kiek apie garbę. Būtent garbė filme „Robas Rojus“ linksniuojama
visais įmanomais būdais ir kone visuose monologuose ir dialoguose, kad netgi
vietomis neskanu pasidarė. Jeigu filmas apie garbę, tai nereikia jo akcentuoti
kiekviename pirstelėjime, tačiau
dovanokime, juk tai XVIII amžiaus Anglija ir manieringumas bei kalbėjimas
aukštomis frazėmis, netgi tarp ūkininkų, atrodo, dovanotinas dalykas.
Visgi filmas labai smagus. Tiesiog kvapą gniaužiantys Škotijos vaizdai,
kalnai, rūkas, iš akmenų suręstos trobelės, upės, rūmai... Atmosfera ir
kostiumai tiesiog nuostabūs, kaip nuostabūs ir šio filmo aktoriai – Liam Neeson
tiesiog pritrenkiamai jaunas, nes, prisipažinsiu, esu susipažinęs labiau su jo
filmus iš vėlesnio periodo. Na, ir Jessica Lange... Sunku surasti šiai aktorei
lygių, nebent Meryl Streep, tiesa, jos personažas gal negeriausias karjeroje,
bet tikrai įsimintinas. Derėtų paminėti aktorių Tim Roth, kuris už manieringo
sukčiaus didiko vaidmenį buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius.
Filmas gyvas ir žavus, leido prisiminti paskutinio dešimtmečio epinio filmo
pasakojimo dvasią, kai didingi vaizdai ir lėta siužetinė tėkmė teikė pasakojimo,
o nei staigių ir netikėtų veiksmų, malonumą. Tiesiog didelių priekaištų neturiu,
žiūrėdamas patyriau malonumą. Gal laikas pažiūrėti ir Robiną Hudą?
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 55/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą