2016 m. kovo 7 d., pirmadienis

Vilniaus kino festivalis "Kino pavasaris" 2016: Mano būsimų peržiūrų repertuaras




Sveiki, skaitytojai,

Esu vienas iš tų, kurie nekantraudami laukia didžiojo kinomanų metuose fiestos – tai Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“, kuris šiemet jau skaičiuoja savo 21-uosius gyvavimo metus. Nuostabus tas „Kino pavasaris“, kai pagalvoju, ypač tada, kai turi pinigų kišenėje, o labiausiai – laiko ir kantrybės suspėti į tuos seansus, kuriuos nori pamatyti. 

Šiemet ketinu gerokai pasėdėti kino teatro krėsluose, tad jau nuo dabar stebiu įvairias žmonių rekomendacijas, pats skaitau repertuarą ir atrankos būdu stengiuosi išsirinkti tai, kas galbūt man tikrai turėtų patikti. Šiemet repertuaras sutrumpėjo kone 50 filmų, tačiau festivalyje yra 200 filmų, įskaitant ir trumpametražius. Šiek tiek festivalis išsigrynina, tačiau vienam žmogui sužiūrėti viską per 15 dienų fiziškai neįmanomas dalykas, todėl svarbus atrankos kriterijus. 

Kaip aš atsiranku „Kino pavasario“ filmą? Visų pirma svarbu, kad filmas būtų rodomas man patogiu laiku, jeigu dirbu, ar turiu kitų įsipareigojimų, tada jau net kino „gerumas“ nesvarbus, nes prioritetas yra skirtas kitai veiklai. Kitas kriterijus – jau išbandyti ir patikę režisieriai, mėgstu pasidomėti jų naujų darbų įvertinimais, pašniukštinėti IMDb, paskaityti anotacijas. Kitas kriterijus – įvairių kino festivalių apdovanojimai, ypač domina Berlyno kino festivalio įvertinimai, Toronto, Gojos apdovanojimai ir t. t. Na, ir žinoma, dar rūpi kino žanras bei tematika. Itin atsargiai renkuosi komedijos žanrą, kadangi netgi „Kino pavasaryje“ esu šiuo žanru nusivylęs, tačiau apskritai tai milžiniško masto festivalis, kuriame išvystu itin daug įdomių ir kokybiškų filmų.

Labai smagu, kad „Kino pavasaris“ išsiplėtė ir į kitus miestus. Šįkart neteks būti Vilniuje ir seansus rinkausi iš kito miesto ir labai nuliūdino tai, kad tokiuose miestuose kaip Šiauliai ar Klaipėda iš festivalio atklysta tik labai maža dalis repertuaro, praktiškai atrinkti tikriausiai vieni geriausių filmų. Iš vienos pusės tai gerai, kadangi nereikia laužyti galvos, renkantis iš gausybės filmų, kurių seansai Vilniuje kertasi, kadangi filmų demonstracijos vyksta skirtinguose kino teatruose tuo pačiu metu. Iš kitos pusės liūdna, kad nėra galimybės pamatyti kitų filmų, kokių gali pamatyti vilniečiai. Pvz., labai nuliūdau, kad šįkart negalėsiu pamatyti „Gyvatės apkabinimas“, kuris itin mane sudomino, taip pat „Kalnai gali pasislinkti“ ir kt. Tikiuosi, kad ateityje „Kino pavasario“ repertuaras kituose Lietuvos miestuose plėsis ir jie suras kitokių salių, ne vien „Forum Cinemas“, tada galėtų ir seansų būti įvairesnių ir pasirinkimas didesnis – to ir linkiu organizatoriams.

Na, o iš to, ką siūlo ne Vilniuje šiemet „Kino pavasaris“, ketinu pamatyti šiuos filmus, kuriuos stengsiuosi pakomentuoti savo kukliame tinklapyje:



1. „Didesni purslai“ (angl. A Bigger Splash) tikriausiai yra vienas geidžiamiausių šiemet „Kino pavasario“ filmų mano repertuare. Italų režisierius Luca Guadagnino mane pribloškė savo subtilumu ir gelme filme „Aš esu meilė“ (2009). Tąkart Tilda Swinton buvo pritrenkianti, šįkart ji vėl dirba su puikiu režisieriumi ir tiesiog rankos tinsta, kaip norisi pamatyti, ką jiedu nuveikė šiame filme.




2. „Klubas“ (ispn. El Club) – Čilės filmas šįkart patraukė savo intriguojančia tematika – katalikų pasaulio kritikavimas tampa išties tikru bumu kino industrijoje. 




3. Prancūzų filmas „Mustangės“ (pranc. Mustang) jau įėjo į šių metų kino istoriją kaip vienas geriausių Europos filmų, sukurtų 2015 m. Susišlavęs daugybę nominacijų ir apdovanojimų, regis, tokį filmą negražu praleisti.


 

4. Kino kritikas E. Pukšta išgyrė šią juodo humoro komediją "Vyrai ir viščiukai". Galbūt ir nebūčiau atsirinkęs jo, tačiau prisiminus, kad danų režisierius Andres Thomas Jensen sukūrė „Adomo obuoliai“, tai kažkaip nuramino ir suteikė pasitikėjimo. O ką besakyti apie aktorių Mads Mikkelsen, kuris pasirodys šioje juostoje? Būtina pamatyti!


 

5. Auksinio liūto apdovanojimą pelnęs Venesuelos režisierius Lorenzo Vigas „Iš toli“ (ispn. Desde Alla) jau vilioja savo LGBT tematika ir intriguojančiu siužetu.


 

6. Danų režisierius Tobias Lindholm parašė T. Vinterbergo filmui „Medžioklė“ (2012) scenarijų, kur pasakojama apie miestelyje gyvenančio vyruko dramą, kai jį aplinkiniai ima laikyti pedofilu. Šįkart filmas nesimpatingu pavadinimu „Karas“ (dan. Krigen), bet kažkodėl nuojauta sako, kad bus verta.


 

7. Filmas „Meilė ir malonė“ visų pirma patraukė puikiai žinomais ir įvertintais aktoriais – negaliu praleisti šito, o kitas dalykas – režisieriaus Bill Pohlad prodiusuotais darbais, tikrai nuostabūs filmai!


 

8. Todd Haynes filmas „Kerol“ (angl. Carol) tikriausiai tik visiškai apsileidęs kinomanas nežino šios juostos festivalinės sėkmės. Aktorių kolektyvas, režisūra nuo Kanų kino festivalių iki „Oskarų“ vilko ilgą apdovanojimų ir nominacijų šleifą. Ar nepakankama motyvacija pažiūrėti?


 

9. Dar vienas danų filmas „Komuna“. Sudomino aktoriai, režisierius, kuris režisavo tą pačią jau mano minėtą „Medžioklė“ (2012). 


 

10. Filmas „Praradimas“ (angl. Demolition). Žaviuosi visais Jean Marc Vallee darbais. „Laukinė“, „Dalaso klubas“, „Cafe de Flor“ ir kitų puikių filmų režisierius. 


Štai mano išsirinktų filmų dešimtukas. Negarantuoju, kad visus pamatysiu, gali filmai ir keistis, tačiau norėtųsi pamatyti ir azijietiško kino, kurio gaus vilniečiai, tačiau tenka pasitenkinti tuo, ką turime šiandien kituose didmiesčiuose.

 Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą